„Klaipėdos hospiso“ vadovė nepritaria, kad pacientai būtų pervežti: atskleidė, kokia jų būklė

Praėjusį penktadienį buvo diskutuojama, kad geriausia būtų 4 neužsikrėtusius hospiso gyventojus perkelti į Klaipėdos medicininės slaugos ligoninę.

Tiesa, pasak medikų, prieš tai būtina ištirti visus gyventojus, ar jie tikrai neinfekuoti koronavirusu, įvertinti jų būklę, ar jie transportabilūs ir gauti artimųjų sutikimus tokiam perkėlimui.

Pirmadienį R.Dagienė buvo nelinkusi pritarti pacientų pervežimui į kitas gydymo įstaigas dėl jų amžiaus ir sveikatos būklės.

„Šiai dienai mes tikrai esame pajėgūs pagelbėti visiems šiems žmonėms. Jeigu kažkur kils kliūčių, visada kreipsimės, prašysime pagalbos“, – sakė R.Dagienė.

Hospiso pacientų amžiaus vidurkis yra 78 metai. Iš jų 5 – virš 90 metų, vienai moteriai – 94 metai.

„Kitas dalykas, kad iš pacientų 8 serga onkologinėmis ligomis, 4 – Alzheimerio, Parkinsono ligomis, turime daug gulinčių, po išeminio, hemoraginio insulto. Transportavimas tokios būklės žmonių yra pakankamai problematiškas“, – apgailestavo R.Dagienė.

Šeštadienį komisija iš Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vertino pacientų būklę. Konstatuota, kad nė vienas užsikrėtęs nei dusulio, nei kvėpavimo funkcijos pakankamumo nejaučia.

„Galiu užtikrinti, kad pacientų būklė šiai dienai visiškai stabili. Taip pat galiu informuoti, kad šeštadienį ir sekmadienį pakartoti neigiamų pacientų „kovido“ testai. Jie išlieka toliau sėkmingai neigiami“, – sakė R.Dagienė.

Hospiso vadovė patikino, kad, nors po infekcijos buvo pakankamai sunku surinkti kolektyvą, pavyko užtikrinti normalų darbą slaugos įstaigoje.

„Turime susirinkę profesionalų komandą: 7 darbuotojus, kurie dirba pilnu krūviu ir 10 savanorių, kurie mums pagelbėja. Šiai dienai mes tikrai sugebame užtikrinti visą priežiūrą, veiklą ir susitvarkyti su situacija“, – teigė R.Dagienė.

R.Dagienė sakė, kad jau apklausė 30 pacientų artimųjų dėl galimo „Klaipėdos hospiso“ pacientų perkėlimo į kitas gydymo įstaigas. Liko neapklausti penkių pacientų artimieji, kurių vienas artimųjų neturi, poros telefonų numeriai nurodyti neteisingai, o vienas telefonas atjungtas.

„Turim 30 apklaustų artimųjų, iš kurių 24 nepritaria, kad pacientai būtų perkeliami į kitą gydymo įstaigą, 5 pasisako, kad, jeigu bus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas ar kitos gyvybinės indikacijos, kur mes negalim užtikrinti pagalbos, sutinka, jog artimasis būtų pervežtas.

Vienas žmogus sutinka būti pervežtas į kitą ligoninę. Tik pageidavimas, kad tai būtų Klaipėdos mieste“, – sakė „Klaipėdos hospiso“ vadovė, paaiškinusi, kad tik vieną neužsikrėtusį pacientą namiškiai nori pasiimti slaugyti į namus.

Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė pastebėjo, kad trims COVID-19 nesergantiems hospiso pacientams, kurių nepasiima artimieji, baigiasi valstybės finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo buvimo slaugos įstaigoje 120 dienų terminas.

„Šitie asmenys hospise išbuvę jau 116–119 dienų, tai ryt-poryt jiems baigiasi valstybės finansuojamas terminas ir kelti juos į mūsų slaugos ligoninę jau nebėra galimybių. Artimieji šiuos žmones turėtų pasiimti namo arba ieškoti kitų galimybių, kur juos perkelti.

Pagal sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos išleistus teisės aktus mokama slauga pacientams gali būti tik išskirtiniais atvejais. Yra dvi sąlygos: vegetacinės būklės ir ypač prastos sveikatos būklės.

Kiek suprantame, šitie 3 asmenys yra pakankamai geros būklės ir ministro indikacijų neatitinka. Tad nebūtų tikslinga dėl 1–2 dienų juos pervežti į slaugos ligoninę“, – neabejojo R.Perminienė.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis sakė, kad KUL specialistų komisija, apžiūrėjusi „Klaipėdos hospiso“ pacientus, konstatavo tris dalykus.

Pirmas: dėl COVID-19 infekcijos ja užsikrėtusių hospiso pacientų kvėpavimo sutrikimų nėra.

Antra: pacientų būklė sunki dėl visai kitų priežasčių, tokių, kaip amžius ir didelės gretutinės ligos.

Trečia: jų transportavimas yra problematiškas, tad tas, kas nuspręstų juos pervežti, turėtų prisiimti ir atsakomybę dėl tolimesnio jų likimo.

V.Janušonis žadėjo, kad, jeigu pacientai liktų hospise, KUL suteiktų „Klaipėdos hospisui“ visą reikiamą pagalbą, o jeigu kurio nors ligonio būklė pasidarytų kritiška, jie galėtų būti pervežti į ligoninės reanimacijos skyrių.

V.Janušonio nuomone, hospise neturėtų likti trijų neužsikrėtusių COVID-19 asmenų, kurių nepasiima artimieji. Tokiai nuomonei pritarė ir Klaipėdos medicininės slaugos  ligoninės vyriausioji gydytoja Danguolė Drungilienė.

Klaipėdos miesto savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje išaiškėjo ir dar vienas skandalingas faktas, susijęs su „Klaipėdos hospisu“.

Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba neturi jokių duomenų apie hospiso atitiktį priešgaisrinės saugos reikalavimams.

Taigi, kaip sakė Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybos viršininkas Marius Garbenis, tai kelia grėsmę, kad patalpos eksploatuojamos ne pagal paskirtį.

„Klaipėdos hospisas“ koronaviruso židiniu tapo praėjusį ketvirtadienį, kuomet COVID-19 infekcija užsikrėtė čia dirbanti slaugytoja. Ta pati slaugytoja dirbo ir Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos skyriuje bei Klaipėdos miesto greitosios pagalbos stotyje. Būtent čia, tiriant darbuotojų sveikatą, ir nustatyta, kad moteris serga koronavirusu.

Infekcija COVID-19 nuo užsikrėtusios slaugytojos išplito po visą hospisą, ja užsikrėtė 33 pacientai iš 38 bei 12 darbuotojų. Du pacientai dėl infekcijos mirė.

Koronavirusas atskleidė ir tamsiąją įstaigos pusę. Išaiškėjo, kad, nors hospise slaugyti 38 pacientai, slaugos namai turėjo higienos pasą tik vienai lovai arba vienai palatai ir net neturėjo veiklos licencijos.

Nepaisant to, į šią teisėtos veiklos negalėjusią vykdyti įstaigą buvo siunčiami pacientai, už kurių priežiūrą mokėjo Valstybinė ligonių kasa.

Dėl išplitusios infekcijos prireikė skubiai surasti tris naujas brigadas, kurios dirbtų su likusiais „Klaipėdos hospiso“ pacientais.