Abi naujausios mirtys fiksuojamos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL). Joje iš viso jau mirė 20 koronavirusu sirgusių pacientų. „Pacientai, pirminiais duomenimis, priklausė rizikos grupei tiek dėl amžiaus, tiek dėl kitų susirgimų“, – informavo R.Lingienė.
Iš viso šiuo metu ligoninėse dėl COVID-19 guli 136 pacientai, 17 iš jų reanimacijoje. 9 pacientams reikia plaučių ventiliacijos, 28 taikoma deguonies terapija.
R.Lingienė pasidalijo dar dviem nerimą keliančiomis žinomis. Vilniaus rajono globos ir slaugos namuose „Senevita“ koronavirusas nustatytas trečiam darbuotojui, su kuriuo sąlytį turėjo 22 pacientai ir 4 darbuotojai. Penktadienį pradėti pacientų tyrimai.
Koronavirusas buvo nustatytas ir Klaipėdos vaikų ligoninės bei Klaipėdos jūrininkų ligoninės darbuotojams. Tiesa, nė vienas jų su pacientais tiesiogiai nedirba.
Ketvirtadienį ištirta 7401 ėminys, bendras ištirtų ėminių skaičius siekia 90,992 tūkst. Tyrimus dėl koronaviruso atliko dvylika laboratorijų, daugiausia, 2183 ėminiai, ištirti Kauno klinikose. Neištirti liko 2273 ėminiai.
A.Veryga: yra kalbamasi apie sienų atvėrimą
Paklaustas, ar dar negalvojama atverti šalies sienų, A.Veryga patikino, kad apie tai jau yra kalbama, tačiau reikia žiūrėti ir į situaciją kaimyninėse valstybėse, nes, jei sienų neatvers jos, vis tiek nelabai kur ir bus galima nuvykti.
„Yra kalbamasi ir apie sienų atvėrimą. Aš galėčiau tiktai priminti, kad premjeras kalbėjosi su Baltijos šalių premjerais, kad sinchronizuotų tas priemones Baltijos šalims. Lenkija, jeigu nesuklysiu, yra priėmusi sprendimą sienas atidaryti tik birželio viduryje.
Tai jeigu Lietuva ir atsidarytų, tai nieko per daug nekeistų, nes nelabai mes kur ir nuvažiuotume“, – pabrėžė ministras.
Anot jo, sprendimus bus galima priimti tik tuomet, kai bus akivaizdu, kad situacija dėl koronaviruso neblogėja.
Klaipėdos situacija kelia nerimą
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje iš viso nuo COVID-19 mirė jau 20 žmonių. Paklaustas, kaip paaiškintų tokį didelį mirštamumą šioje gydymo įstaigoje, A.Veryga minėjo asmenų amžiaus ir ligų rodiklius.
„Pagrindinė mirčių grupė yra vyresnio amžiaus žmonės – 60 metų ir vyresni, tie, kurie turi lėtinių ligų. O ligoninėse dažnu atveju tokie pacientai ir yra. Tuo matyt ir galima paaiškinti didelį mirčių skaičių“, – sakė ministras.
A.Veryga neslėpė, kad situacija Klaipėdos mieste kelia nerimą, bet miesto neplanuojama uždaryti, kaip buvo padaryta Nemenčinės atveju.
„Nors Klaipėda, vertinant santykinį atvejų skaičių santykiniam gyventojų skaičiui, tikrai yra vienas iš tokių, sakykim, gan problemų regionų, bet situacija nėra tokia, kad reikėtų galbūt uždarinėti visą miestą ir riboti ten judėjimą. Ta situacija gali bet kada pasikeisti“, – akcentavo jis.
Situacija židiniuose valdoma
A.Veryga sakė, kad situacija su kitais koronaviruso židiniais, pavyzdžiui, Ukmerge, Marijampole, Panevėžiu, yra labai skirtinga.
„Skirtingi yra užsikrėtimo skaičiai, skirtingas laikas. Kai kas grįžta į įprastinį gyvenimą, atsinaujina, atsidaro skyriai, kai kur paslaugos atnaujinamos. Viskas priklauso nuo to, kada buvo užfiksuotas židinys, kada jis buvo lokalizuotas. Turi praeiti inkubacinis laikotarpis, turi praeiti laikas nuo nustatyto paskutinio teigiamo atvejo.
Bet iš esmės kol visur ta situacija yra žinoma ir tiek NVSC, tiek savivaldybės, tiek organizuojančios ligoninės tuose procesuose dalyvauja, kur reikia padeda ir kol kas ypatingai nevaldomų situacijų tose židiniuose nėra“, – teigė jis.
Senjorus ragino vengti kelionių į bažnyčias
Vyskupų konferencijai penktadienį pranešus, kad nuo pirmadienio mišiose galės dalyvauti tikintieji, Sveikatos apsaugos ministras paragino nuo kelionės į bažnyčias susilaikyti vyresnio amžiaus ir lėtinių ligų turinčius asmenis.
„Norėčiau tikrai labai aiškią žinutę pasakyti ir pasiremti netgi skaičiais, kurie šiuo metu yra jau lietuviški – mirtingumas nuo COVID-19 yra beveik išimtinai susijęs su rizikos amžiaus grupės asmenimis.
Pagrindiniai tie skaičiai, išskyrus vieną atvejį, yra vis tik susiję su tais, kuriems buvo 60 metų ar daugiau. Kas dešimt metų rizika dvigubėja. Jei žmogui yra 70 ar 80 metų, tai su kiekviena amžiaus grupe rizika pirmi praktiškai padvigubėja“, – tikino jis.
„Noriu kreiptis į visus rizikos grupės asmenis – kvietimas į mišias tikrai ne jums. Su visa pagarba religinėms grupėms, bet jūs tikrai turite likti namuose. Jauni žmonės gali keliauti į mišias, bet, aišku, laikantis visų reikalavimų. O vyresnei kartai, deja, bet teks palaukti“, – aiškino A.Veryga.
Pasisakė apie privalomą kaukių dėvėjimą
Sveikatos apsaugos ministras teigė, kad veido apsaugos primonių dėvėjimas viešose vietose ir toliau liks privalomas, o tai esą yra mažiausia kaina, kurią galime sumokėti tam, kad virusas neplistų.
„Išėjus į gatvę, yra daugiau nei akivaizdu, kad lietuviai ir girdi, ir supranta, jog tų kaukių reikia. Kuri priemonė yra efektyviausia, o kuri mažiau efektyvi, yra sunku įvertinti.
Kiekviena priemonė, ją paėmus atskirai – ar atstumo laikymasis, ar kaukių dėvėjimas, ar būriavimosi draudimas – yra ribota, bet, jeigu taikai daug priemonių vienu metu, yra gaunamas geras rezultatas. Užsidėti kaukę yra pati mažiausia kaina, kurią galime padaryti, kad liga neplistų“, – tikino jis.
Dėl karantino pažeidimų nubausti 88 žmonės
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis penktadienį BNS informavo, kad dėl karantino taisyklių pažeidimų per praėjusią parą nubausti 88 žmonės. Visą savaitę kasdien fiksuojamas panašus pažeidėjų skaičius, jis svyruoja nuo 82 iki 95.
Administracinių nusižengimų kodeksas asmenims už tokius pažeidimus numato baudą nuo 500 iki 1 tūkst. eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų. Pirmą kartą skiriama pusė minimalios baudos.
Iš viso nuo tada, kai įgijo teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolus už karantino taisyklių pažeidimus, policija nubaudė 1 754 žmones.
