„Klaipėdos hospiso“ patikrinimas apnuogino ne vieną pažeidimą: prašo perkelti pacientus

Po tuo pačiu stogu Klaipėdoje veikia dvi įstaigos: UAB „Klaipėdos hospisas“ ir viešosios įstaiga „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“, kurių steigėjai ir vadovai yra tie patys asmenys – Rasa Dagienė ir Viljaras Reigas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento specialistai dvi pastarąsias dienas – ketvirtadienį ir penktadienį – VšĮ „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centre“ vykdė grįžtamąją kontrolę. Ketvirtadienį NVSC darbuotojai vertino iš įstaigos gautus dokumentus, penktadienį vietoje įvertino sąlygas, apsilankę pačioje įstaigoje.

Kaip sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad didžioji dalis balandžio 21 dienos akte surašytų nurodymų su tam tikromis pastabomis ir tam tikrais neatitikimais buvo įvykdyti. Bet nebuvo įvykdytas pagrindinis nurodymas – ligonių veiklą vykdyti tik tose patalpose, kurioms išduotas leidimas-higienos pasas.

„Šiuo metu centre yra 35 pacientai (iš jų 31 nustatytas COVID-19 virusas). Šio ryto duomenimis, dirba 6 darbuotojai, kurie slaugo ir atlieka kitus darbus.

Esminės pastabos yra tokios, kad neužtikrinama šitose patalpose, kuriose yra pacientai, teisinga, reikalinga ir pakankama infekcijų kontrolė, patalpų pritaikymas ar atitikimas Asmens sveikatos priežiūros įstaigų slaugos reikalavimams“, – aiškino direktorius.

Anot R.Grigaliūno, patalpų paskirtis nepritaikyta slaugai. Tai yra administracinės patalpos, išskyrus vieną vienvietę palatą, kuriai ir buvo išduotas higienos leidimas-pasas.

„Kas išeina už to vieneto, tai patalpos yra administracinės paskirties, jos turi būti skirtos gydymui.

Ne visose palatose yra plautuvės ir vanduo. Maisto tiekimas vykdomas per nešvarią zoną. Nepilnai užtikrinti darbuotojų darbo srautai“, – vardijo pažeidimus NVSC Klaipėdos departamento direktorius, pasak kurio, „Klaipėdos hospisas“ nusižengė ir tam tikriems teisės aktams.

Atsižvelgiant į teisės aktus, pvz., sveikatos apsaugos ministro kovo 16 d. įsakymą, stacionarinis gydymas turi būti skiriamas visiems pacientams, kuriems diagnozuotas COVID-19. Šiame teisės akte nurodytos dvi išimtys, bet jos hospiso pacientams netaikytinos. Be to, pacientams, kuriems diagnozuotas COVID-19, turi būti taikomi atitinkami gydymo metodai.

„Pasidomėjome ir, ar per šią savaitę buvo poreikis kitų profesinių kvalifikacijų gydytojams, kadangi turime žmones, kuriems reikalinga labai didelė globa ir slauga. Tokio atsakymo negavom. Dokumentų, tai patvirtinančių registravimo žurnalų ar kažko panašaus taip pat nebuvo“, – sakė R.Grigaliūnas.

Įvertinus esamą situaciją, NVSC specialistai prašo asmenis, kuriems nustatytas COVID-19, gydyti įstaigoje, kuri gali teikti tam reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Išgirdęs pasiūlymą Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas nustebo: „Tai jūs kalbate apie ką? Kad tuos žmones – tiek sergančius, tiek sveikus – iš ten išvežti? Iki šiol, kiek pamenu, buvo neginčytinas prioritetas tų pacientų, esančių ten, nejudinti. Nes pajudėjimas iš tų patalpų, kurios neatitinka reikalavimų, jiems gali būti gerokai didesnis pavojus, negu bandymas užtikrinti reikiamą pagalbą vietoje“.

R.Grigaliūnas atsakė, kad NVSC visų pirma vadovaujasi teisės aktais.

„Mes teikiam siūlymą. Priimti sprendimą, kas daroma toliau, turi Ekstremalių situacijų komisija.

Ta atsakomybė nuo pirmo mūsų patikrinimo, yra uždėta šitos įstaigos administracijai. Jie turėjo priimti tam tikrus sprendimus.

Šiuo atveju tokie sprendimai priimti nebuvo, buvo gali kažkokie kitokie pasisakymai.

Įvertinus tai, kad yra 31 pacientas yra sergantis COVID-19 liga, o šitoje vietoje, šitame centre, nėra galimybių užtikrinti jų gydymo, kuris numatytas ir teisės aktuose, nenumatyta, jeigu atsitiktų kažkas ekstrinio, kaip būtų daroma ir sprendžiama.

Ten guli žmonės, sergantys įvairiomis kitomis ligomis, ne tik COVID-19. Mes matome, kad nėra ten užtikrintos pilnai sąlygos“, – teigė NVSC Klaipėdos departamento vadovas.

Nusprendus ir neužsikrėtusius hospiso pacientus perkelti kur nors kitur, pasak R.Grigaliūno, reikėtų paimti pakartotinai jų ėminius dėl COVID-19 ištyrimo.

„Jeigu žiūrėti formaliai, [hospise] galėtų likti vienas pacientas, o trys turėtų būti iškeliami, jeigu labai formaliai laikytumėmės teisės reikalavimų, nes jie turi leidimą vienai vietai, vienai palatai“, – teigė NVSC Klaipėdos departamento direktorius.

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis pastebėjo, kad hospise ir yra taikomas stacionarinis gydymas, nes ten pacientai guli ir yra prižiūrimi.

„Kaip žinia, jokio specialaus gydymo dėl COVID-19 infekcijos nėra. Tai yra tik simptominis gydymas.

Dėl kitų ligų – jie visą laiką jas turėjo, jie ten buvo ir jie gaudavo medikamentus“, – sakė V.Janušonis.

Užsikrėtusieji koronavirusu paprastai gydomi deguonimi ir, jeigu reikia, taikoma plaučių ventiliacija.

„Mes galim užtikrinti ir deguonį, ir plaučių ventiliaciją. Turime 7 transportinius plaučių ventiliacijos aparatus, kuriuos visus, esant reikalui, galima nukreipti ten ir taikyti“, – teigė V.Janušonis.

Anot mediko, neužsikrėtusius koronavirusu hospiso pacientus galima kelti tik į paliatyviam gydymui licenciją turinčią įstaigą, tokią, kaip Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė.

KUL vyriausiasis gydytojas prieš priimant sprendimą, ar pervežti pacientus, siūlė įvertinti jų būklę: "Kažkas turėtų prisiimti atsakomybę, jeigu bevežant kažkas mirtų, nes paliatyvių ligonių būklė yra sudėtinga.

Mes galėtume nukreipti specialistus infekcionistus, reanimatologus įvertinti visų būklę dėl transportabilumo, taip pat bendrą sveikatos būklę, pašalines ligas ir teikti išvadą, ką toliau su jais galima daryti“, – siūlė V.Janušonis.

Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vyriausioji gydytoja Danguolė Drungilienė sakė, kad perkelti pacientus kitur prieš jų ar jų artimųjų valią jokiu būdu negalima.

„Tie keturi [neužsikrėtę COVID-19] pacientai galbūt ne paliatyvūs yra. Jeigu jų būklė leidžia ir jie nėra vegetacinės būklės, tai artimųjų pareiga yra juos pasiimti“, – pastebėjo D.Drungilienė.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus pritarė V.Janušonio pasiūlymui sudaryti gydytojų, kurie galėtų nuvykti į vietą, apžiūrėti pacientus ir pateikti išvadas dėl transportavimo, konsiliumą.

„Klaipėdos hospiso“ vadovė R.Dagienė sakė, kad neužsikrėtę koronavirusu pacientai yra transportabilūs ir juos galima pervežti.

„Mūsų visi pacientai yra sunkios būklės, dalis jų maitinami per gastrostominius zondus, nekontaktiški. Bet problemų, kaip kvėpavimo funkcijos nepakankamumas ar, kad reikėtų plaučių ventiliacijos, bent šiuo metu nėra. Visų jų būklė stabili“, – patikino R.Dagienė.

Šiuo metu dirbtinės plaučių ventiliacijos hospisas neturi, bet turi deguonies koncentratorius.

R.Dagienė pridūrė, kad hospisui vėl ima trūkti darbuotojų. Nors buvo suformuotos trys naujų darbuotojų brigados, trys žmonės jau atsisakė dirbti, nes „Klaipėdos hospisui“ pradėtas ikiteisminis tyrimas, tad jie nuogąstavo negausią atlyginimų.

„Kita situacija – mes nebeturime gydytojo. Aš irgi pavargau, negaliu dirbti už visus ir viską.

Jeigu būtų stabili situacija, gydytoja būtų atvažiavusi iš Kauno ir startavusi dirbti nuo ketvirtadienio. Ji irgi atsisakė atvykti ir dirbti“, – skundėsi R.Dagienė.

Tikimasi, kad neužsikrėtusius COVID-19 virusu hospiso pacientus, jeigu jų būklė leis, bus galima perkelti į Klaipėdos medicinės slaugos ligoninę. Tiesa, prieš tai dėl perkėlimo reikėtų gauti ir pacientų artimųjų sutikimą tokiam veiksmui.

Jeigu būklė leis ir artimieji sutiks perkelti pacientus į kitą slaugos įstaigą, ligoniams turės būti atlikti 2 tyrimai su 24 val. tarpu, siekiant įsitikinti, kad jie neužsikrėtę koronavirusu. Taip siekiama užkirsti kelią viruso išplitimui kitoje įstaigoje, kur guli taip pat į rizikos grupę patenkantys žmonės.

Kur bus perkelti užsikrėtę COVID-19 infekcija hospiso pacientai, dar nenuspręsta.

„Klaipėdos hospisas“ koronaviruso židiniu tapo praėjusį ketvirtadienį, kuomet COVID-19 infekcija užsikrėtė čia dirbanti slaugytoja. Ta pati slaugytoja dirbo ir Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos skyriuje bei Klaipėdos miesto greitosios pagalbos stotyje. Būtent čia, tiriant darbuotojų sveikatą, ir nustatyta, kad moteris serga koronavirusu.

Infekcija COVID-19 nuo užsikrėtusios slaugytojos išplito po visą hospisą, ja užsikrėtė 33 pacientai iš 38 bei 12 darbuotojų. Du pacientai dėl infekcijos mirė.

Koronavirusas atskleidė ir tamsiąją įstaigos pusę. Išaiškėjo, kad, nors hospise slaugyti 38 pacientai, slaugos namai turėjo higienos pasą tik vienai lovai arba vienai palatai ir net neturėjo veiklos licencijos.

Nepaisant to, į šią teisėtos veiklos negalėjusią vykdyti įstaigą buvo siunčiami pacientai, už kurių priežiūrą mokėjo Valstybinė ligonių kasa.

Dėl išplitusios infekcijos prireikė skubiai surasti tris naujas brigadas, kurios dirbtų su likusiais „Klaipėdos hospiso“ pacientais.

Iš pradžių naujų darbuotojų surasti sekėsi sunkiai. Kai jie buvo surasti, senieji darbuotojai turėjo toliau likti dirbti hospise, kol naujieji bus apmokyti.

Dėl to susidarė keista situacija, kai darbuotojai infekcijos židinyje buvo priversti dirbti po 5–6 paras.