Vakar sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga situaciją Klaipėdos hospise pavadino skandalinga.
Taip jis kalbėjo sužinojęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų vertinimus: „Situacija mažų mažiausiai skandalinga. Higienos pasą paslaugoms teikti įstaiga turėjo tik vienai hospiso lovai, o ten buvo net 38 vietos.
Deja, didžioji dalis pacientų yra užsikrėtę koronavirusu. Aš manau, kad jeigu tie faktai teisingi, teks kalbėti apie tam tikrų asmenų atsakomybę.“
Užsikrėtė beveik visi
Klaipėdos hospise buvo slaugomi 38 garbaus amžiaus žmonės, dauguma jų serga sunkiomis onkologinėmis ligomis. Apie ekstremalią situaciją čia imta šaukti šeštadienį.
Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad net 33 slaugos namų globotiniai ir 10 darbuotojų yra užsikrėtę koronavirusu. Viena moteris sekmadienį mirė.
„Dar šeštadienį hospisui buvo nurodyta nedelsiant atskirti sveikus ir užsikrėtusius pacientus, sąlytį su užsikrėtusiaisiais turėjusius darbuotojus, suformuoti sveikų darbuotojų komandą, griežtai sureguliuoti darbuotojų srautus, kad jie nesusitiktų, naudoti tinkamas saugos priemones, atlikti židinio dezinfekciją, sustabdyti dienos stacionaro ir kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą“, – sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.
Jos teigimu, hospiso darbuotojai teikė pacientams sveikatos priežiūros paslaugas jų namuose, tad paprašyta kuo skubiau nurodyti, kur jie lankėsi ir su kuo bendravo. Manoma, kad tiek užsikrėtusiųjų, tiek bendravusių su užsikrėtusiaisiais asmenų bus daugiau.
Neteikė informacijos
Be to, šie globos namai neteikia nustatyta tvarka informacijos apie koronavirusu susirgusius ar mirusius asmenis – nuo kol kas vienintelės pacientės mirties praėjo daugiau kaip para, o Sveikatos centras apie tai informacijos neturi.
Nežinia, kas ir kaip čia pakeis iki šiol už uždarų durų likusius hospiso darbuotojus.
Naujo personalo paieškos sudėtingos, o ir radus naujų darbuotojų nežinia, ar neteks griebtis blogiausiojo varianto – koronavirusu sergančius žmones išvežioti į kitas gydymo įstaigas.
Vieną dar neužsikrėtusią moterį į namus išsigabeno artimieji.
Budi karo policija
Situacija hospise vakar antrą kartą per dvi dienas buvo aptarta Klaipėdos savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje.
„Pacientų būklė stabili, niekas nekarščiuoja, dūstančių taip pat nėra“, – sakė prieš metus atidaryto Klaipėdos hospiso direktorė ir bendraturtė Rasa Dagienė.
Ji su kitais slaugos namų specialistais nuo šeštadienio neiškelia kojos iš hospiso, apjuosto stop juosta. Nežinia, kiek dar laiko darbuotojams teks gyventi karantino sąlygomis kartu su slaugomais pacientais.
Prie pastato Jūros gatvėje uostamiesčio centre budi karo policijos automobiliai.
Kur rasti darbuotojų?
Pagrindinė ir kol kas neišsprendžiama problema – darbuotojai, kurie galėtų pakeisti slaugos namuose dirbantį personalą. Anksčiau su sergančiaisiais kontaktų turėję šios įstaigos darbuotojai negali grįžti į darbą, nes privalo likti saviizoliacijoje.
Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo Vinso Janušonio teigimu, regione surasti žmonių, kurie sutiktų dirbti hospise, sudėtinga: nemažai medicinos darbuotojų – rizikos grupės, jų amžiaus vidurkis – 70 metų, kiti paprasčiausiai baiminasi dirbti koronaviruso židinyje, kad neužsikrėstų patys ir neužkrėstų artimųjų, jeigu ką, net pasirengę išeiti iš darbo.
Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga tikino, kad kelios jų ligoninės slaugytojos buvo nusiteikusios dirbti hospise, tačiau specialistai sutiktų su pavojingu pasiūlymu tik tuomet, jei būtų mokamas šimto procentų priedas prie algos.
Negalėtų grįžti namo
Dar viena problema – darbuotojams po pamainos hospise nerekomenduojama grįžti į tiesioginį darbą – jie turėtų izoliuotis. Vadinasi, žmonės nebegalėtų dirbti savo pagrindinėse darbovietėse.
Pasak hospiso vadovės, jiems pavyko surasti devynis darbuotojus, kurie sutiktų dirbti, keletas ateitų dirbti savanoriais, bet žmonių dar neužtenka.
Ji aiškino, kad privati įmonė negali mokėti šimtaprocentinio priedo prie atlyginimo.
R.Dagienė sakė, kad su nauja komanda hospise turėtų dirbti vienas jų darbuotojas: „Manau, kad naujieji žmonės be mūsų pagalbos neišsiverstų, darbo užtikrinti būtų neįmanoma, tik telefonu pasakius, kas kur padėta. Komandoje turėtų būti bent vienas mūsų medikas.“
Tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktoriui Raimundui Grigaliūnui tokia tvarka atrodo visiškai neįmanoma: „Kontaktų su sergančiais turėję asmenys turi būti izoliuoti – priešingu atveju gresia baudžiamoji atsakomybė.“
V.Janušonis tikino, kad dirbantiesiems hospise bus suteikta visa apsauginė apranga, jie bus tikrinami kas porą dienų.
