Įstaiga, kurioje slaugyti 38 garbaus amžiaus, daugiausia sunkiomis onkologinėmis ligomis sergantys ligoniai, Higienos pasą turėjo tik vienai hospiso lovai.
Paaiškėjo ir kitas įdomus faktas – privataus hospiso savininkai dirba net keliose skirtingos Klaipėdos regiono įstaigose, susijusiose su slaugos klausimais.
Hospiso steigėjas koordinavo slaugą regione
Po vienu stogu veikiančių dviejų įstaigų UAB „Klaipėdos hospiso“ ir viešosios įstaigos „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centro“ vadovė Rasa Dagienė oficialiai dirba ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, vadovauja Brachiterapijos skyriui.
UAB „Klaipėdos hospiso“ bei viešosios įstaigos „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centro“ steigėjas Viljaras Reigas dirba ir Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje, kurios steigėjas yra Klaipėdos savivaldybė, taip pat Klaipėdos miesto greitosios pagalbos stotyje.
V.Reigas taip pat buvo paskirtas Klaipėdos regiono slaugos koordinatoriumi, kurio užduotis yra padėti regiono slaugos įstaigoms vykdyti bendrus tikslus ir koordinuoti pacientų srautus.
„Gavęs visą informaciją priėmiau sprendimą ir mes kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją. Jis nuo tų pareigų buvo nušalintas. Vietoje jo dabar dirba Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vyriausioji gydytoja Danguolė Drungilienė“, – sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Pacientus slaugė ir namuose
Dabar, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, koronavirusu hospise serga 33 pacientai ir 11 darbuotojų. Du ligoniai jau mirė. Tai šiuo metu yra vienas didžiausių koronaviruso židinių Lietuvoje.
Hospisas teikė paslaugas ir namuose slaugomiems ligoniams. Kiek jų yra ir, ar šie ligoniai neužsikrėtė koronavirusu, aiškinasi NVSC specialistai.
Ministras žadėjo kreiptis į teisėsaugą
NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė pirmadienį sakė, kad, kaip parodė hospise atlikta epidemiologinė analizė, infekcijos šaknys buvo kur kas giliau ir tokio užkrato išplitimo reikėjo tikėtis: „Balandžio 19 d. buvo dar kartą atlikta pagilinta „Klaipėdos hospiso“ kontrolė. Aiškiai matosi, kad be sisteminių infekcijų kontrolės reikalavimų ignoravimo tokia padėtis negalėjo būti.“
O sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga „Klaipėdos hospise“ susiklosčiusią situaciją, kuomet dirbta turint Higienos pasą tik vienai hospiso lovai, įvertino kaip „mažų mažiausiai skandalinga“ ir neslėpė matantis pagrindą dėl to kreiptis į teisėsaugą.
„Iš to, ką matome, panašu, kad gali būti pagrindas kreiptis į teisėsaugą. Tai iš tikrųjų yra kriminalas, jeigu žmonės taip neatsakingai elgėsi“, – rėžė jis.
Išsiuntė raštą prokurorei
Dėl tyrimo pradėjimo ir galimai kaltų asmenų nustatymo bei sprendžiant dėl viešojo intereso gynimo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas išsiuntė raštą Klaipėdos apygardos vyriausiajai prokurorei Daliai Pocienei.
Prokurorei išsiųstame rašte Klaipėdos meras V.Grubliauskas rašo: „2020 m. balandžio 17 d. viešoje erdvėje buvo paskelbta, jog „Klaipėdos hospise“ COVID-19 užsikrėtus vienai hospiso slaugytojai, infekcija išplito po įstaigą, kurioje slaugomi ypatingai sunkūs ligoniai ir ji tapo koronaviruso židiniu. Nustatyta, jog koronavirusu užsikrėtė dešimt hospiso darbuotojų ir dauguma iš 38 ten slaugomų pacientų.
2020 m. balandžio 20 d. sveikatos apsaugos ministras A.Veryga, kalbėdamas apie situaciją „Klaipėdos“ hospise, ją įvardijo kaip „mažų mažiausiai skandalinga“ ir nurodė, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai, kurie vertino ten situaciją, nustatė, jo šita įstaiga higienos pasą turėjo tik vienai hospiso lovai paslaugoms teigti, o realybėje ten buvo 38 vietos.
Atsižvelgiant į viešoje erdvėje paskelbtą informaciją ir į tai, jog vienoje iš labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų vietos, kurioje slaugomi ypatingai sunkūs ligoniai – „Klaipėdos hospise“ nustatytas koronaviruso židinys, kreipėmės į Jus sprendžiant dėl tyrimo pradėjimo ir galimai kaltų asmenų nustatymo ir jų atsakomybės klausimo bei sprendžiant dėl viešojo intereso gynimo“.
Į prokuratūrą meras kreipėsi tik dėl „Klaipėdos hospiso“, tačiau bus kreiptasi ir dėl po tuo pačiu stogu veikiančios viešosios įstaigos „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“.
„Turbūt prokuratūra išgrynins kiekvienos iš jų „indėlį“ ir jų veikimo niuansus visoje šitoje istorijoje. Nors formaliai įvardintas tik „Klaipėdos hospisas“, tačiau neišvengiamai bus kalbama ir apie tą antrąją įstaigą „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“, – patikslino meras.
Situaciją pavadino skandalinga
V.Grubliausko nuomone, hospise susidariusi situacija yra „tikrai yra labai rimta, galbūt ir skandalinga“.
„Dabar turbūt svarbiausia yra išsiaiškinti visas aplinkybes, viešųjų institutų svarbą ir dalyvavimą visuose procesuose nuo pat licencijos išdavimo, akreditavimo, nuo veiklos pradžios iki šių dienų, taip pat viešųjų institutų dalyvavimą veiklos stebėjime.
Faktas tas, kad metus Visuomenės sveikatos centras neturi prievolės stebėti, kas vyksta privačioje įstaigoje, gavus licenciją, manau, kad tai yra keistina taktika ir praktika. Tikiuosi, kad tai bus padaryta“, – vylėsi V.Grubliauskas.
Mero teigimu, situacija tokia pat rimta, o gal net ir rimtesnė už taršos bei kvapų klausimų sprendimą.
Anot V.Grubliausko, nuo pat pradžių didžiausias prioritetas buvo koronaviruso židinio lokalizavimas.
Dėl hospise susiklosčiusios ekstremalios situacijos jau du kartus rinkosi ir tarėsi Klaipėdos ekstremalių situacijų komisija, bet kol kas esą nėra reikalo pervežti ligonius.
Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vadovė Rožė Perminienė sakė, kad, nors UAB „Klaipėdos hospisas“, yra privati įstaiga, privalo atitikti visus valstybės numatytus teisės aktus, susijusius su higienos pasų turėjimu, licencijomis.
„Tačiau tai yra jau kitų valstybės institucijų, ne Klaipėdos miesto savivaldybės kompetencija vykdyti šituos tikrinimus ir kontrolę“, – paaiškino R.Perminienė.
Trūko darbuotojų ir apsaugos priemonių
Primename, kad, užsikrėtus nemažai daliai „Klaipėdos hospiso“ darbuotojų, teko skubiai ieškoti, kas juos pakeistų. Deja, surasti žmonių, sutinkančių dirbti koronaviruso židinyje, sekėsi sunkiai. Situaciją sunkino ir tai, kad hospisas, pasirodo, buvo nepakankamai aprūpintas asmens apsaugos priemonėmis.
R.Perminienės teigimu, „Klaipėdos hospisui“ trūksta dalies asmens apsaugos priemonių. Hospisui reikalingų vienkartinių kombinezonų, apsauginių akinių ir antbačių, kol kas Klaipėdos savivaldybė suteikti negali, nes jų neturi. Šių priemonių savivaldybė prašys išskirti iš valstybės rezervo. Kitų priemonių – respiratorių, vienkartinių kaukų – aprūpins savivaldybė.
Šiuo metu darbuotojų hospise jau atsirado.
„Kaip informavo hospiso vadovė, šiuo metu jau suformuotos dvi pamainos, bet būtų gerai suformuoti ir trečią pamainą“, – sakė R.Perminienė.
Penkiems darbuotojams, kurie sutinka laikinai dirbti hospise vietoje infekuoto personalo, Klaipėdos savivaldybė suteikė patalpas laikinai nakvynei.
Problema, anot R.Perminienės, kilo ir dėl hospiso patalpų dezinfekcijos. Kadangi „Klaipėdos hospise“ tebėra ligoniai ir juos prižiūrintys darbuotojai, išorinė įmonė negali atlikti dezinfekcijos – tam reikėtų tuščių patalpų. Taigi nuspręsta pačiai įstaiga perduoti 50 litrų dezinfekcinio skysčio, kad patys jos darbuotojai valytų ir dezinfekuotų patalpas.
