Šia liga susirgo vyriškis, mėgstantis žvejoti. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad karšius, lydekas, karpius jis žvejodavo Elektrėnų mariose ir šias žuvis vartojo nepakankamai termiškai apdorotas, dažniausiai sūdytas, vytintas.
ULAC duomenimis, per pastaruosius penkerius (2016–2019) metus iš viso buvo užregistruoti trys žuvinio kaspinuočio sukelti susirgimai. 2016 m. buvo užregistruoti du difilobotriazės atvejai vyrams Kaune, iš jų vienas – įvežtinis iš Didžiosios Britanijos, o 2017 m. – susirgimas užregistruotas Rokiškio rajone. Susirgimų šia liga neregistruota 2015, 2018 ir 2019 metais.
Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, difilobotriazė tai lėtinė parazitinė liga, kurią sukelia žuvinis arba, dar kitaip vadinamas, platusis kaspinuotis Diphyllobothrium latum.
„Žmogus užsikrečia suvalgęs kaspinuočių lervomis užkrėstos žalios ar termiškai nepakankamai apdorotos žuvies. Žmogui plonajame žarnyne lervos prisitvirtina prie žarnos sienelės ir pradeda augti. Per 1–1,5 mėnesio kaspinuotis suauga ir žmogaus organizme gali gyventi iki 10 metų.
Žmogus ar kitas užsikrėtęs žinduolis išskiria kaspinuočio kiaušinėlius į aplinką visą laiką, kol parazitas gyvena jo žarnyne“, – aiškino epidemiologė A.Bartulienė.
Difilobotriazė yra gamtinė židininė liga, kurios židiniai formuojasi arti upių ir ežerų. Ddifilobotriazė registruojama Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje, Airijoje, Islandijoje, Grenlandijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Danijoje, Suomijoje, daug atvejų – Rusijoje. Lietuvoje šis susirgimas anksčiau pasitaikydavo Kuršių pamario, Nemuno deltos, Trakų rajono gyvenvietėse.
Pasak ULAC gydytojos A. Bartulienės, dažniausiai žmogus suserga ne iš karto, o praėjus 1,5 mėn. po užsikrėtimo, o klinikinių požymių nebūna arba jie būna labai neryškūs.
Ligos simptomai, pasak gydytojos, pasireiškia tik kas penktam užsikrėtusiam, tuomet jie skundžiasi:
- bendru silpnumu,
- galvos svaigimu,
- galūnių tirpimu,
- galvos ir pilvo skausmais,
- alkio pojūčiu,
- pykinimu,
- viduriavimu, kuris gali kaitaliotis su vidurių užkietėjimu,
- gali išsivystyti mažakraujystė.
Sergantis žmogus kiekvieną dieną su išmatomis išskiria daugiau kaip milijoną kaspinuočių kiaušinėlių, kurie, nesilaikant higienos, užteršia aplinką.
Pagrindinė priemonė, apsauganti nuo užsikrėtimo, yra valgyti tik tinkamai termiškai apdorotą žuvį.
Pasak gydytojos A.Bartulienės, žuvį ir jos produktus namų sąlygomis reikia kepti ar virti ne trumpiau kaip 20 minučių, kad visos žuvies dalys pasiektų nemažiau kaip 56° C temperatūrą, kuri išsilaikytų nors 5 minutes.
ULAC medikų rekomendacijos, kaip tinkamai namų sąlygomis nukenksminti žuvį ir jos produktus:
- kepti ne trumpiau kaip 20 min.;
- žuvį virti 15–20 min. nuo užvirimo momento;
- pyragą su žuvies įdaru kepti 45–60 min.;
- stiprus sūdymas (20 proc. druskos žuvies svoriui) ir 10 dienų laikymas taip pat nukenksmina užsikrėtusias žuvis;
- ruošiant šalto rūkymo žuvį, reikia ją pasūdyti ir užšaldyti 3–4 sav.;
- žuvų užšaldymas -18°C 24 valandoms arba iki -10°C 72 valandoms taip pat jas gali nukenksminti.
