Negana to, dar maždaug prieš mėnesį 49 metų vilnietis buvo kraujo donoras. Jo gyvybę Vilniaus medikai bandė gelbėti specialia aparatūra – praėjusį šeštadienį vyras buvo prijungtas prie Ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos (EKMO) sistemos, dar vadinamos dirbtinės kraujotakos sistema.
Ji pasitelkiama tais atvejais, kai nepadeda nei deguonies terapija, nei dirbtinė plaučių ventiliacija. Šiuo metu Santaros klinikose prie EKMO aparatų yra prijungti trys sunkios būklės COVID-19 pacientai.
Lietuvoje iš viso yra šeši tokie aparatai. Prie vieno iš šių aparatų buvo prijungtas ne tik jau minėtas neišgyvenęs vilnietis, bet ir prieš kelias savaites iš Panevėžio į Vilnių pervežtas sunkios būklės 53 metų vyras, iki infekcijos taip pat neturėjęs jokių gretutinių ligų. Jis vis dar yra prijungtas prie EKMO, jo būklė – stabili.
Naudojami vis dažniau
Pandemijos metu pasaulis taip pat gana intensyviai naudoja EKMO aparatus.
Vilniaus universiteto Santaros klinikų II-ojo Anesteziologijos-reanimacijos skyriaus vedėjo Roberto Samalavičiaus duomenimis, balandžio 11-ąją prie šių aparatų Europoje buvo prijungti 664 pacientai (balandžio 4 dieną tokių buvo 359, kovo 28-ąją – 174, kovo 21 dieną – 67).
Bet net ir šie aparatai neišgelbsti visų gyvybių.
Anot R.Samalavičiaus, sudėtinga dirbtinės kraujotakos procedūra, kai kraujas prisotinamas deguonies ir pašalinamas dvideginis, taikoma patiems sunkiausiems pacientams, bet kas antras jų miršta.
Mediko teigimu, būna atvejų, kai sistema sėkmingai pavaduoja dėl agresyvaus viruso pažeistas plaučių funkcijas, tačiau jis neretai sutrikdo kitų gyvybiškai svarbių organų veiklą.
Citokinų audros
Pasaulyje siaučiantis gerai dar neatpažintas virusas yra toks apgaulingas, kad miršta nebūtinai rizikos grupei priklausantys ligoniai. Mirtys neaplenkia ir jaunų, sveikata iki šiol nesiskundusių asmenų ir, kaip rodo vienas paskutinių atvejų Lietuvoje, netgi buvusių donorų.
Kodėl taip nutinka? Kodėl vadinamosios citokinų audros atveju infekuotų ligonių neišgelbėja nei dirbtinė plaučių ventiliacija, nei kur kas sudėtingesnė aparatūra? Kas yra ta citokinų audra?
Apie jos simptomus pastaruoju metu daug kalbama koronaviruso nustekentame Niujorke. Medikai ypač baiminasi citokinų audros simptomų, tačiau jie neaplenkia ir jų pačių.
Ją nesenai teko išgyventi ir vienam Niujorko gydytojui. COVID-19 užsikrėtusiam medikui išgyventi pavyko galbūt tik todėl, kad į ligoninę jis pateko tą pačią dieną, kai pajuto citokinų audros simptomus.
Citokinų audra – tai audringa imuninės sistemos reakcija, kai organizmą užplūsta baltymo molekulės, vadinamieji citokinai. Jie užtvindo organizmą, ypač plaučius.
Šios molekulės turėtų padėti organizmui kovoti su infekcija, bet gali ir pražudyti: jei didelis kiekis citokinų pernelyg greitai patenka į kraują, tai gali sukelti organų nepakankamumą ir mirtį.
Gydytojai bei mokslininkai kol kas dar negali paaiškinti, kodėl citokinų audros kyla ne visiems COVID-19 sergantiems pacientams.
„Kalbant apie virusinės infekcijos vystymąsi pas sunkiausiai sergančius pacientus, daug kas dar nežinoma, bet vis daugiau ekspertų mano, kad, galiausiai, daugelį COVID-19 sergančių pacientų užmuša hiperaktyvus imuninis atsakas, o ne virusas“, – rašoma „The Wall Street Journal“ publikuotame straipsnyje.
Ekspertų teigimu, dėl nekontroliuojamo imuninio atsako paciento plaučiai nustoja tiekti deguonį į kitus organus, o tai sukelia jų nepakankamumą, kuris kai kuriais atvejais baigiasi mirtmi.
Pasak gydytojų, sutrikusi imuninė sistema gali sukelti greitą plaučių funkcijos sumažėjimą, kuris neaplenkia ir jaunesnių bei sveikesnių pacientų.
Klausimų – daugiau nei atsakymų
Taip pat nežinia, kodėl kai kurių žmonių imuninė sistema būtent taip reaguoja į virusą.
„Citokinų audra, dar vadinama uždegiminio atsako sindromu, yra organizmo imunines sistemos atsakas šiuo atveju į virusą, bet šis atsakas sukelia daugiau žalos savo organų ar audinių lastelėms nei virusui, prieš kurį ir turėtų kovoti“, – paklaustas, kodėl COVID-19 pacientams virusas sukelia citokinų audras, kalbėjo R.Samalavičius.
Gydytojo teigimu, ekstrakorporinė membraninė oksigenacija (EKMO) gali užtikrinti pakankamą įsotinimą deguonimi, tačiau užsivedęs organizmo neadekvatus imuninis atsakas pats žaloja savo ląsteles.
„Jis pakenkia ne tik plaučiams, bet ir kitiems organams. Prijungus kraujotakos sistemą, gali užtikrinti pakankamą oksigenaciją, tačiau gali būti pažeisti kiti organai“, – kalbėjo medikas.
Be to, R.Samalavičius aiškino, kad pas kai kuriuos ligonius organizmo atsakas gali būti išreikštas labiau nei pas kitus. „Bet nėra paaiškinimo, kodėl taip yra. Galbūt ligos sunkumas priklauso nuo gauto viruso kiekio.
Pavyzdžiui, pastebima, kad medicinos personalas dažnai serga sunkiau. Galbūt taip yra todėl, kad gydytojai per pacientus gauna didesnę viruso dozę“, – kalbėjo medikas.
Anot R.Samalavičiaus, mitas yra ir tai, jog COVID-19 pavojingas tik rizikos grupei priklausantiems žmonėms. „Italijoje 30 proc. sunkios būklės pacientų, gydytų reanimacijos skyriuose buvo jaunesni nei 50 metų“, – pastebėjo Anesteziologijos-reanimacijos skyriaus vedėjas.
