A. Veryga: Lietuvoje nuo koronaviruso jau mirė 22 asmenys Pasveiko 54 asmenys

2020 m. balandžio 10 d. 14:11
Nuolat pildoma
Prieš šventinį savaitgalį ministras Aurelijus Veryga pateikė naujausią informaciją, susijusią su koronaviruso situacija Lietuvoje.
Daugiau nuotraukų (11)
„Turime patvirtintus 999 ligos atvejus, 44 per praeitą parą. <..> Liūdnoji mūsų statistikos dalis, kadangi dalis informacijos iš gydymo įstaigų mus pasiekia vėluodama, tai šiandien dienai turime užfiksuotas 22 koronaviruso sukeltas mirtis“, – sakė A. Veryga.
„Reanimacijoje šiuo metu turime 14 pacientų. Iš jų 9 yra su dirbtine plaučių ventiliacija. Dar 36 pacientai naudoja deguonies terapiją, bet jiems sudėtingesnės pagalbos šiuo metu nereikia“, – sakė A.Veryga.
A.Verygos teigimu, nuo koronaviruso Lietuvoje pasveiko 54 asmenys.
Ministras taip pat skatino šeimos gydytojus aktyviau siųsti asmenis, užsikrėtusius koronavirusu, tirtis pakartotinai.
Pasveikusiųjų yra daugiau
Ministras neabejojo, kad pasveikusiųjų skaičius yra didesnis nei skelbiama ir greitai jis dar didės. Anot A.Verygos, jau keletui infekuotų žmonių nuo ligos pradžios suėjo 37 dienų terminas, kuriam praėjus žmogus laikomas pasveikusiu be jokio papildomo tyrimo.
Primename, kad dar vienas pasveikimo patvirtinimo būdas yra atlikti po 2 savaičių nuo užkrato du pakartotinus tyrimus dėl COVID-19 nustatymo, kuriuos skirtų 24 val. tarpas. Jeigu abiejų tyrimų rezultatai būtų neigiami, žmogus laikomas pasveikusiu.
Kaukes dėvėti būtina
Ministras sakė, kad jam nerimą kelia suintensyvėjęs judėjimas, tad dar kartą visiems priminė likti namie.
„Jeigu mums nepavyks išlaikyti šio egzamino, jeigu toliau judėsite, keliausite ir liga išplis, teks atidėti planus dėl karantino sąlygų palengvinimo“, – įspėjo ministras.
Taip pat A.Veryga priminė, kad nuo penktadienio įsipareigojo nurodymas viešumoje dėvėti kaukes.
„Tai nebūtinai turi būti chirurginė kaukė, respiratorius. Tai gali būti jūsų pasisiūta kaukė, skarelė ar šalikas. Noriu priminti, kad kaukę dėvėti reikia. Vaikams iki dviejų metų kaukių dėvėti tikrai nereikia. (...) Jiems gali būti sunku kvėpuoti“, – pastebėjo ministras.
„Pareigūnai, kurie budės prie miestų ar miestų viduje bus gavę kaukes ir galės jas dalinti“, – informavo A.Veryga.
Tyrimai nestringa
A.Veryga patikino, kad savaitgalį ir antrąją Velykų dieną patikros laboratorijos veiks įprastu režimu. Mobiliųjų patikros punktų veikla priklausys nuo to, kiek bus norinčiųjų išsitirti.
„Galima daryti teorinę prielaidą, kad šventinis laikotarpis bus šiek tiek ramesnis ir mažesnė dalis žmonių kreipsis, skambindami į „karštąją“ liniją, mažiau registruosis į mobiliuosius punktus. Tokią tendenciją ir dabar stebime (...) Tiek punktai, tiek laboratorijos veiks ir laboratorijos tikrai dirbs savo darbą“, – kalbėjo ministras.
Tiesa, vis pasigirsta skundų, kad ne visi žmonės laiku gauna tyrimų atsakymus. Anot A.Verygos, tai niekaip nesusiję su neištirtų mėginių kiekiu.
„Šiuo metu yra 40 neištirtų mėginių. Tai yra „darbinis“ skaičius, kuris nelaikomas kaip tyrimų užsilaikymas. Jeigu kas nors laiku negauna atsakymo, tai dėl to, kad kažkas atsitinka su duomenų perdavimu. O laboratorijos gali atlikti daugiau tyrimų negu gauna“, – paaiškino ministras.
Pasak A.Verygos, rezultatų vėlavimas yra „ne mėginio ištyrimo problema, o informacijos suvaikščiojimo problema“.
Tarp užsikrėtusiųjų koronavirusu jau yra ir viena vaistininkė. Paklaustas, ar neketinama vaistininkų tirti prioriteto tvarka, kaip ir medikų, A.Veryga sakė: „Noriu priminti, kad šiandien vaistininkai gali tirtis bendrąja tvarka ir registruotis mobiliuose punktuose. Ateity svarstysim, ar būtų tikslinga juos tirti dažniau“.
Tyrimų plėtra, pasak A.Verygos, nuolat vyksta, ji vyksta ir medicinos įstaigose. Yra įstaigos, kurios tiriamos visos, nedarant atrankų tarp simptomų turinčių ir neturinčių medikų.
„Turėkime galvoje, kad yra drastiškai sumažėjęs grįžtančių piliečių skaičius, yra sumažėjęs įprastinius peršalimos simptomus turinčių gyventojų skaičius, tai, kad nemažėja tyrimų skaičius, reiškia, kad jie išsiplėčia kažkur kitur“, – sakė jis.
„Bus tas procesas labiau centralizuotas, labiau planingas, bus duodamas tam tikras skaičius mėginių, kad būtų galima besimptomius medikus patyrinėti“, – tikino ministras.
Vilniaus savivaldybė, akcentuojanti, kad inicijuoja visų medikų tyrimą Vilniuje, pasak A.Verygos, ima mėginius, bet jų netiria, nes tyrimas yra laboratorijų, o ne savivaldybės kompetencija.
Rekomendacijos pasveikusiems – individualios
Anot sveikatos apsaugos ministro, rekomendacijos pasveikusiems nuo koronaviruso yra labai individualios.
„Vėlgi kiekvieno asmens atveju tos rekomendacijos bus pakankamai individualios ir jas duoda gydantis gydytojas, jis ir sprendžia apie žmogaus būklę, matyt, priklausomai nuo to, kokia buvo žmogaus savijauta, kiek rimtas buvo susirgimas. Nuo to, kiek rimtas buvo susirgimas, nuo to priklausys ir rekomendacijos. Bendrų rekomendacijų visiems dalinti nereikėtų. Tai priklausys nuo individualaus žmogaus, nuo jo savijautos, nuo to, kiek kilo sveikatos problemų. (...)
Jei žmogus laikomas pasveikusiu, tai jam kažkokie ribojimai nėra taikomi“, – tikino ministras.
Vis tik pakartotinio užsikrėtimo potencialas, A.Verygos teigimu, nėra aiškus.
„Patiems epidemiologams ir infektologams dar yra neatsakytų klausimų, ar gali būti pakartotiių užsikrėtimų atevjai, kiek stiprus imunitetas susiformuoja“, – sakė jis.
Po Velykų paaiškės, ar išlaikėme karantino „egzaminą“
Ministro teigimu, praėjus maždaug savaitei nuo Velykų paaiškės, ar išlaikėme karantino per šventes „egzaminą“.
„Jeigu matysime, kad didėja užsikrėtusiųjų skaičius, vadinasi „egzamino“ neišlaikėme“, – kalbėjo A.Veryga. Ministras priminė, kad koronaviruso piko Lietuvoje laukiama pirmąją gegužės savaitę. Tai rodo ilgalaikės skirtingų mokslininkų prognozės.
Ministras dar kartą paragino Velykų savaitgalį laikytis visų judėjimo reikalavimų.
„Tikrai raginčiau nebandyti kokių nors būdu patekti: traukiniais, dviračiais, arkliais. Esame kūrybinga tauta. (...) Kviečiu neieškoti būdų, kaip apeiti tuos judėjimo apribojimus“, – akcentavo A.Veryga.
Kirpykloms karantino sąlygų dar nešvelnins
Kalbėdamas apie karantino sąlygų švelninimą, A.Veryga žadėjo, kad jo gali tikėtis sritys, kur žmonėms nesusikurtų papildoma galimybė būriuotis ir kur nebūtų įmanoma išlaikyti rekomenduojamą 2 metrų atstumą.
„Puikiai turbūt suprantate, kad kirpyklos nepatenka į tokią paslaugų kategoriją. Šventės ir pramogos irgi nėra ta būtinoji paslaugų kategorija, kurią ruošiamasi atlaisvinti“, – sakė A.Veryga.
Anot ministro, atlaisvinus vieną sritį, dvi savaites situacija būtų stebima, žiūrima, ar nedidėja susirgusiųjų skaičius. Tik situacijai neblogėjant, būtų galima dar labiau švelninti karantino sąlygas.
Kaukės apsaugo aplinkinius
Paprašytas sukonkretinti, kada ir kur būtina nešioti apsaugos priemones ir koks jų nešiojimo tikslas, A.Veryga paaiškino, kad kaukės visų pirma apsaugo nuo užkrato aplinkinius, nes sulaiko iškosėjamas ar iščiaudėjamas seilių daleles, kuriose gali būti virusas. Esą gali visuomenėje būti žmonių, net nežinančių, kad jie infekuoti.
„Jeigu vaikštote vienas vakare, kur nors parke ar miške, kaukė apsaugos neatliks. Bet kiekvienoje situacijoje sudėtinga aiškintis – jūs vienas ar ne vienas, tai kviesčiau elgtis atsakingai ir viešose vietose veido apsaugos priemones dėvėti, kad po to nereikėtų dėl to aiškintis su pareigūnais“, – sakė ministras.
Nuramino dėl apmokėjimo
„Vakar buvome gavę nerimą keliančių žinučių iš medikų, kad apmokėjimas šias įstaigas apsiekė tik dalinis. Nė vienas sektorius negali būti diskriminuojamas, nė vienas sveikatos priežiūros lygis negali nukentėti nuo to, kad dabar yra karantino sąlygos“, – tikino A.Veryga.
SAM vadovas patikino, kad visas medicinos įstaigas pasieks reikiamas finansavimas.
Pastebėjo dėsningumą dėl medikų infekuotumo
A.Veryga pastebėjo, kad ten, kur buvo užfiksuotas nemažas koronavirusinės infekcijos plitimas medikų bendruomenėje, tai buvo nemažai susiję su medikų darbu keliose gydymo įstaigose.
Reaguojant į šią situaciją nuspręsta, kad medikai turės nurodyti, kur jų pagrindinė darbovietė. To reikia, kad būtų tinkamai išdėstytas jų darbo grafikas ir išvengta didelio medikų judėjimo po skirtingas įstaigas bei užkrato plitimo.
Taip pat, anot ministro, bus pasirašytas dokumentas dėl medikų asmens apsaugos priemonių naudojimo.
Situacija Klaipėdoje – bloga
Paklaustas, kokia situacija šiuo metu yra Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kur buvo užfiksuoti pažeidimai, laikantis apsaugos priemonių ir kitų nustatytų darbo saugos reikalavimų, ministras tikino, kad situacija šioje įstaigoje kelia susirūpinimą.
„Iš tiesų situacija Klaipėdoje išlieka labai neraminanti ir šiandien gavome dar vieno ten dirbančio žmogaus laišką apie tam tikras aplinkybes, kurios kelia susirūpinimą. Atsakant teisiogiai, taip, ministerija mūsų ekspertų surinktą medžiagą perdavė Generalinei prokuratūrai, kuri ir spręs, ar mato pagrindą pradėti tam tikrus teisinius procesus. (...)
Nebuvo užtikrinta tinkama infekcijų kontrolė, kas sudarė sąlygas infekcijai plisti, nebuvo imtasi tinkamų priemonių apsaugoti darbuotojus ir pacientus. Skyrėsi duomenys, kuriuos turėjome mes ir gydymo įstaiga, ta informacija sunkiai buvo valdoma. Tai yra tam tikra aplaidumo iliustracija šioje gydymo įstaigoje.
Šios gydymo įstaigos steigėja yra savivaldybė, jeigu meras ar savivaldybės taryba nesiima jokių priemonių, jie prisiima visą atsakomybę, jei sitaucija ten blogės“, – teigė SAM vadovas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.