Ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos – EKMO – sistema naudojama ypač sunkiems ligoniams, kuriems jau nepadeda nei deguonies terapija, nei dirbtinė plaučių ventiliacija.
Tiesa, tokių aparatų, kurie gali būti paskutinė viltis išgyventi ypač sunkiems klastingu virusu infekuotiems ligoniams, Lietuvoje yra vos keli. Tris aparatus turi Vilniaus universiteto Santaros klinikos, tiek pat – Kauno klinikos.
Medikai mano, kad pandemijos piko metu jų poreikis gali būti gerokai didesnis. Jau dabar jis dramatiškai didėja, bet net ir daug daugiau EKMO aparatų turinčios Italijos ir Vokietijos gydymo įstaigos nespėja gelbėti visų COVID-19 aukų.
Inovatyvus metodas nemažai gyvybių išgelbėjo ir per 2009 metais kilusią beveik 15 tūkst. žmonių gyvybę nusinešusią vadinamąją kiaulių gripo arba h1n1 pandemiją.
Tuomet beveik 1 proc. šiuo virusu užsikrėtusių žmonių nepadėjo jokie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai ir buvo taikomas EKMO metodas. Prognozuojama, kad panašus šios aparatūros poreikis bus ir per dabartinę pandemiją.
Plačiau apie EKMO aparatą ir galite skaityti lrytas.lt straipsnyje „Profesorius rado būdą, kaip išgelbėti pacientus, jei gripas nusitaikytų į plaučius“.
Medikų laukė išbandymas
Jei ne EKMO sistema, Panevėžio ligoninėje dėl COVID-19 viruso komplikacijų gydomo itin sunkios būklės 52 metų vyro irgi jau nebūtų galima ne tik pervežti į Vilnių, bet gal ir išgelbėti.
Tačiau specialiu automobiliu į Panevėžį nuvykusi Vilniaus medikų komanda turėjo atlikti ne tik sudėtingą procedūrą, bet ir išvengti pavojingos infekcijos. „Su infekuotu ligoniu teko susidurti pirmą kartą. Tai buvo rimtas išbandymas“, – lrytas.lt pasakojo sunkaus ligonio gelbėjimo operacijoje dalyvavęs Santaros klinikų II-ojo Anesteziologijos-reanimacijos skyriaus vedėjas Robertas Stasys Samalavičius.
Anot gydytojo, intensyvi terapija ir taip gana sudėtinga. „O šiuo atveju viską reikėjo daryti neįprastomis sąlygomis – su specialia uniforma, kurioje kaitome, o su apsauginiais akiniais ir prastai matėme“, – įspūdžiais dalijosi skyriaus vedėjas.
Kartu su R.S.Samalavičiumi į Panevėžį vyko gydytoja Nadežda Sčupakova ir perfuzininkė Monika Muraškauskaitė. Į Vilnių pervežtas Panevėžio ligoninės pacientas gydomas Santaros klinikų I Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, kuriam vadovauja Gintautas Kėkštas.
Išplėšė iš mirties nagų
Beje, į Vilnių iš Panevėžio pervežtas vidutinio amžiaus pacientas nepriklausė rizikos grupei – prieš infekciją vyras esą neturėjo jokių gretutinių ligų.
Bet ligoniui buvo užkilęs kraujo spaudimas, dėl to atliekant dirbtinę plaučių ventiliaciją kyla didesnė rizika paciento gyvybei. „Tokie ligoniai, kai liga yra toli pažengusi, praktiškai yra netransportuojami, nes juos vežti prijungus dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus tampa neįmanoma.
Vienintelis būdas medikų komandai yra nuvažiuoti į vietą, prijungti prie sistemos ir parsivežti. Tuo metu ligonio plaučiai yra oksigenuojami ir aparatas dirba už plaučius. Kitaip paciento neperveši“, – pasakojo gydytojas.
Šiuo metu iš Panevėžio į Santaros klinikas pervežto paciento širdies funkcija yra stabili, o inkstai nepažeisti, todėl vyras turi galimybių atsigauti.
Ar toks ligonis, kurių pandemijos metu gali būti ne vienas, būtų galėjęs išgyventi be trumpalaikės kraujotakos palaikymo sistemos? „Realiai jis tokių šansų neturėjo. Mes esame kviečiami, kai dirbtinės ventiliacijos aparatai ligoniams jau nepadeda. Dėl deguonies trūkumo būtų nukentėję inkstai, kepenys, širdis ir paciento jau nepavyktų išgelbėti“, – lrytas.lt sakė medikas.
Kitiems šiuo metu Santaros klinikose gydomiems COVID-19 virusu infekuotiems kritinės būklės pacientams taikoma įprasta dirbtinė plaučių ventiliacija.
Atsigauna tik po kelių savaičių
R.S.Samalavičius svarstė, kad iš Panevėžio atgabentas pacientas prie sistemos gali būti prijungtas maždaug devynias dienas. „Pastebėta, kad maždaug tiek laiko vidutiniškai intensyvus ligonių gydymas užtruko Japonijoje. Plaučiams atsigauti reikia apie pusantros – dviejų savaičių. Paskui ligonio dar laukia intensyvus gydymas ir reabilitacija“, – sakė skyriaus vedėjas.
Gydytojas neslėpė, kad vyresnio amžiaus žmonėms, vyresniems nei 75 metų plaučių funkcija atsistato sunkiai, todėl EKMO metodo taikymas vargu, ar gali duoti naudos.
„Galbūt todėl ir vyresnių žmonių mirštamumas tarp užsikrėtusiųjų COVID-19 yra didesnis.
Kiek žinau, Kinijoje šis metodas jau nebuvo taikomas tiems, kuriems per 70 metų. Nes šiai procedūrai atlikti reikia daug įvairios įrangos ir nemažai personalo, kurio kritiniu metu labai trūksta“, – sakė medikas.
Be to, anot R.S.Samalavičiaus, labai svarbu, kad prie EKMO sistemos pacientas būtų prijungtas kuo anksčiau. „Kuo ilgiau ligonis buvo prijungtas prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato, tuo sunkiau atstatyti plaučių funkciją“, – sakė Santaros klinikų medikas.
Laukia dar dviejų aparatų
Ką medikai darytų, jei tuo metu, kol gelbėjama iš Panevėžio atvežto paciento gyvybė, atsirastų ir daugiau ligonių, kurie dėl komplikacijų negalėtų kvėpuoti savarankiškai ir jiems negalėtų padėti net dirbtinė plaučių ventiliacija?
R.S.Samalavičius teigė, jog Vilniaus medikai EKMO sistemą vienu metu galėtų taikyti trims pacientams – tiek aparatų šiuo metu turi. „Kiek, žinau, artimiausiu metu planuojama įsigyti dar du“, – sakė R.S.Samalavičius.
Vienas toks itin sunkiems ligoniams gyvybiškai svarbus aparatas kainuoja nuo 80 tūkst. eurų iki 300 tūkst. eurų. Bet, anot mediko, tokius aparatus pasaulyje gamina vos kelios įmonės ir šiuo metu jų įsigyti nėra paprasta.
Gydytojas nesiėmė spręsti, kiek tokių aparatų reikėtų turėti pandemijos piko metu, kai, tikėtina, sunkios būklės pacientų daugės: „Labai sunku prognozuoti, kiek tokių ligonių bus.
Svarstoma, kad EKMO sistemos aparatų pandemijos metu gali reikėti vienam procentui sergančiųjų. Tai, jeigu yra tūkstantis ligonių, reikėtų turėti apie dešimt tokių aparatų.
Bet tokią prabangą gali sau leisti nebent labai išsivysčiusios šalys. Ir ne tik dėl to, kad šie aparatai brangūs. Dar brangiau atsieina su jais galinčių dirbti medikų paruošimas“.
Neatlaikė ligonių srauto
Tiesa, net ir labai išvystytas EKMO sistemos taikymas padeda ne visuomet. Koronaviruso pandemijos akivaizdoje su sunkumais ją taikant susidūrė ir Italijos medikai.
Anot R.S.Samalavičiaus, iki pandemijos ši sistema Italijoje buvo itin efektingai taikoma. „Tačiau per kilusią pandemiją su ja buvo sunku susitvarkyti, nes tiesiog yra per daug ligonių. Taikyti dirbtinę plaučių ventiliacija yra viena procedūra, o EKMO – visai kita. Tai sudėtingesnė procedūra, ji reikalauja visai kitokios technikos ir įdirbio. Italai pradžioje nesusitvarkė su ligonių skaičiumi“, – sakė medikas.
Šiek tiek kitokia situacija yra Japonijoje. Anot R.S.Samalavičiaus, balandžio 1 dienos duomenimis, ten COVID-19 buvo diagnozuotas 2384 asmeniui.
Iš jų – EKMO buvo taikomas 33 ligoniams, kuriems praktiškai nebuvo tikimybės pasveikti. „Kiek žinome, ten gydymo rezultatai buvo visai neblogi. Iš šių pacientų, kuriems taikytas EKMO, mirė tik trys žmonės“, – sakė medikas.
R.S.Samalavičius atskleidė, kad gana sėkmingai EKMO metodas šios pandemijos metu taip pat taikomas Prancūzijoje. Savaitgalį vienoje Paryžiaus ligoninėje EKMO aparatai vienu metu buvo prijungti 105 ligoniams. Iš viso Prancūzijoje trumpalaikė kraujotakos palaikymo sistema pastarąjį savaitgalį taikyta 139 kritinės būklės ligoniams.
Beje, R.S.Samalavičius pastebėjo, kad, pavyzdžiui, Kinijoje ECMO aparatas buvo prijungtas vienam iš dešimties itin sunkių ligonių, kuriems sustojo plaučių funkcija.
Išgelbėja 58 proc. ligonių
Kokie prie EKMO aparatų prijungtų ligonių šansai pasveikti?
Anot R.S.Samalavičiaus, pagal pasaulinę statistiką, prijungus EKMO aparatus pasveiksta 58 proc. myriop jau pasmerktų ligonių. „Praktiškai kas antrą žmogų galima išgelbėti“, – sakė medikas.
Vilniaus universiteto Santaros klinikų profesoriaus Vytauto Sirvydžio iniciatyva, EKMO sistemą Lietuvoje buvo pradėta taikyti 1998-aisiais.
Net du dešimtmečius tokia pagalba buvo prieinama tik kardiochirurginiams ligoniams. Dėl plaučių uždegimo kritinės būklės pacientams EKMO metodas Lietuvoje imtas taikyti 2010 metais, prasidėjus kiaulių gripo epidemijai.
Kasmet Santaros klinikose padaroma daugiau nei 30 gyvybę gelbstinčių procedūrų. Tokia pagalba prieinama ne tik Vilniuje, bet ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose.
Anot R.Samalavičiaus, Vilniaus medikų brigada į Panevėžį šiemet vyko irgi ne pirmąkart. „Mus kviečiasi kai ir dėl paprasto gripo komplikacijų ligoniui nepavyksta išventiliuoti plaučių. Tada prasideda hipoksija (deguonies trūkumas) ir tenka prijungti sistemą“, – sakė su EKMO dirbantis medikas.
Gydytojas papasakojo kaip prijungiama ši sistema: „Į stambiąsias venas įvedamos kaniulės (vamzdeliai), tada iš sistemos siurbiamas kraujas, kuris vėliau, prisotinus jį deguonies bei pašalinus dvideginį, grąžinamas atgal į sistemą. Taip atpalaiduojama plaučių funkcija. Bet norint palaikyti žmogaus gyvybę, per minutę būtina paimti keturis penkis litrus kraujo“.
Tarp Baltijos šalių Lietuva yra padariusi didžiausią pažangą taikydama EKMO metodą. Vis dėlto, pavyzdžiui, Vokietijoje EKMO procedūrų atliekama penkiskart daugiau nei Lietuvoje.
Tikisi kitokio scenarijaus nei Italijoje
Beje, kalbėdamas apie koronaviruso pandemiją, Vilniaus universiteto Santaros klinikų medikas prognozavo, kad tokio masto nelaimės, kokia ištiko Italiją, Lietuvoje neturėtų būti.
R.S.Samalavičius mano, kad pagrindinė priežastis, kodėl neatlaiko Italijos sveikatos sistema, pavėluotai paskelbtas karantinas. „Jie susizgribo tik tada, kai žmonės ėmė kristi. Be to, Italija yra ir apgyvendinta tankiau, ir jų kontaktas yra glaudesnis“, – svarstė medikas.
Kalbėdamas apie kovą su COVID-19 Lietuvoje gydytojas kritikavo informacijos trūkumą. „Dabar visi kalbame apie apsaugos priemonių trūkumą. Atsakoma, kad jų pakanka. Bet kas yra pakankama? Niekas to nežino“, – kalbėjo R.S.Samalavičius.
Anot mediko, jeigu Lietuvos gydymo įstaigoje atsidurs daugiau kritinės būklės ligonių, kuriems nepadeda plaučių ventiliatoriai, bus sunku išgelbėti jų gyvybes.
„Vis dėl to reikia pripažinti, kad Lietuvos galimybės šiuo atveju yra gana ribotos. Spaudimo neatlaiko ir daug geriau pasiruošusios sistemos.
Mūsų atveju, gerai, jei sunkių ligonių vienu metu dešimt, bet jeigu jų bus keturis kartus daugiau, manau, kad sistema gali neatlaikyti tokio spaudimo.
EKMO sistemai taikyti reikalingos didelės medikų komandos, o kritiniu atveju, kai medikų stinga, tai būtų didelė prabanga“, – svarstė patyręs medikas.
