Priemonių ir rekomendacijų trūksta
Portalas lrytas.lt ketvirtadienio vakarą gavo laišką, kuriame buvo išreikštas nuogąstavimas, kad šalyje veikiančiuose morguose nėra būtinų priemonių darbuotojų apsaugai koronaviruso atveju. Tam tikrais atvejais bijoma atlikti skrodimus.
Susisiekus su Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktoriumi Romu Raudžiu, šis patvirtino, kad situacija sudėtinga.
„Negaliu kalbėti už visas įstaigas, kurios atlieka mirusiesiems tyrimus, tačiau mūsų tarnyboje, kaip ir daugelyje gydymo įstaigų – visko trūksta. Ypač apsaugos priemonių: raspiratorių, vandeniui nepralaidžių kombinezonų ilgomis rankovėmis, šiek tiek trūksta apsauginių veido skydelių, apsauginių akinių, neperšlampamų prijuosčių, antbačių, antrankovių. Labai trūksta ir dezinfekcinio rankų skysčio. Pastarojo dar yra, tačiau tiekėjai, su kuriais esame sudarę sutartį, jo neturi arba turi nepakankamai“, – pasakojo jis.
Specialių respiratorių, pasak jo, pakaks geriausiu atveju savaitei. Rekomendacijų ir nurodymų dėl autopsijų (skrodimų – red.) R. Raudys teigia taip pat negavęs.
„Kol kas savo viduje pagal tam tikrų patikimų šaltinių duomenis rengiame vidines rekomendacijas: kaip atlikti tokio (infekuoto koronavirusu – red.) mirusiojo tyrimą, kaip imti ėminius. Tokių atvejų dar neturime, tačiau kadangi situacija taip sparčiai vystosi, iškilus tokiai situacijai, kai asmuo pagrįstai būtų įtariamas miręs nuo šitos infekcijos, bent jau žodinė informacija specialistams bus perduota“, – teigė R. Raudys.
Kas pateikta rekomendacijose?
Tiesa, tam tikras rekomendacijas, susijusias su mirusiųjų nuo koronaviruso palaikų tvarkymu ir laidojimu, antradienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vis dėlto išplatino. Jose autopsijai skirtos kelios sudėtinės punkto dalys, kuriose nurodoma, kad „jei būtina atlikti autopsiją, kūną galima laikyti šaldytuve ir skrodimą atlikti tik laikantis standartinių apsaugos priemonių, dėvint tinkamas AAP ir užtikrinant tinkamą rankų higieną.“
Taip pat pabrėžiama, kad „darbuotojai, atliekantys lavono skrodimą, turi dėvėti vienkartinį neperšlampamą chalatą su ilgomis rankovėmis, daleles filtruojantį respiratorių FFP2 arba FFP3, veido skydelį arba akinius, nuo įsipjovimų apsaugančias pirštines arba dvejas nesterilias pirštines, apsauginę avalynę (aulinius batus)“.
Nurodoma ir tai, kad „rekomenduojamos aerozolių susidarymo mažinimo priemonės skrodimo metu.“
Visas rekomendacijas rasti galite čia.
SAM parengtos rekomendacijos remiasi Pasaulinės sveikatos organizacijos ir Jungtinės karalystės rekomendacijomis.
Tačiau, pavyzdžiui, tokiose pačiose rekomendacijose, kalbant apie užsikrėtusiųjų koronavirusu palaikų tvarkymą, kurias parengė Indijos vyriausybė, išskiriama, kad pagrindinis COVID-19 perdavimo variklis yra lašelinis, todėl mažai tikėtina, kad padidės infekcijos iš negyvo kūno perdavimo rizika darbuotojams ar jų šeimos nariams, kurie dirbdami laikysis standartinių atsargumo priemonių. Tačiau infekcijos židiniu gali būti nuo koronaviruso mirusių pacientų plaučiai, jei būtų tvarkomi skrodimo metu.
Situacija rimtesnė nei atrodo
Valstybinio patologijos centro direktorius, gydytojas patologas prof. dr. Arvydas Laurinavičius portalui lrytas.lt teigė, kad situacija kelia labai daug diskusijų.
„Problema yra labai aštri ir situacija pasikeitė, kai koronavirusas buvo priskirtas prie ypač pavojingų infekcijų. Šiuo metu audringa diskusija vyksta visame Europos patologų tinkle. Diskutuojama, kaip iš tiesų reikia daryti.
Virusas yra mažai ištirtas, savybės nežinomos. Autopsijos vertė tokiu atveju yra abejotina. Jeigu yra tipiška infekcija su verifikuotu viruso testu, mirties priežastis iš esmės jau būna aiški po radiologinių tyrimų. Taigi Europoje diskutuojama, kad autopsijos daryti nereikėtų“, – sako profesorius.
Tokiais atvejais, kai mirties priežastis nėra aiški, tačiau kiltų įtarimų, kad žmogus galėjo mirti dėl koronaviruso infekcijos, pasak A.Laurinavičiaus, turėtų būti atliekamas pomirtinis virusologinis tyrimas.
„Autopsija tokiu atveju be šio virusologinio tyrimo nei patvirtintų nei paneigtų, ar tai yra koronaviruso atvejis“, – teigia profesorius.
Valstybinio patologijos centro vadovas sutiko, kad panašių gairių, kaip apie sąlytį su plaučiais Indijos atveju, Lietuvoje iš tiesų nėra. Jis teigė, kad Lietuvos patologų draugija penktadienį kreipėsi į SAM su pozicija, kad koronavirusu infekuotų asmenų palaikams iš viso neturėtų būti atliekamos autopsijos.
„Įvertinus visą rizikos ir naudos santykį, to daryti nereiktų. Turint galvoje, kad darbų sauga nėra ideali, daugelyje ligoninių autopsijų sterilizacinės nėra tinkamai įrengtos.
Tačiau žinoma, savo vidiniuose reglamentuose tiek mes, tiek LSMU Kauno klinikos darys tam tikrus pakeitimus. Esame ir minimaliai apsirūpinę priemonėmis: turime neperšlampamų chalatų, kaukių, tačiau tikimės, kad to nereiks daryti. Didžiausia problema šiuo atveju yra ventiliacija. Jei darant autopsiją užkratas išplistų ir patektų į ventiliaciją, problemų turėtume dar daugiau“, – įsitikinęs prof. dr. A.Laurinavičius.
LSMU Kauno klinikų atstovai atsakyme raštu teigė, kad Kauno klinikų Patologinės anatomijos klinikoje darbas vyksta įprastai, tyrimams atlikti reikalingų priemonių netrūksta. „Klinika remiasi visomis rekomendacijomis ir patvirtintomis vidinėmis tvarkomis. Darbuotojai yra supažindinti su vidine tvarka ir vadovaujasi karantino metu nustatytomis taisyklėmis, žino, kaip reikėtų elgtis su įtariamai užsikrėtusiu ar COVID-19 virusu infekuotu mirusiuoju. Ši infekcija yra pavojinga, todėl remiantis pasaulinėmis rekomendacijomis ir siekiant apsaugoti dirbančius medikus, autopsijos šiems mirusiems pacientams nebūtų atliekamos“, – teigiama atsakyme.
Iki penktadienio vakaro Lietuvoje iš viso yra nustatyti jau 63 užsikrėtimo koronaviruso infekcija atvejai.
