„Galėsime padaryti šį vaistą beveik iškart padaryti prieinamą – ir štai kur FDA (Maisto ir vaistų administracija) itin puikiai pasirodė“, – sakė D. Trumpas. „Jie atliko patvirtinimo procesą – (preparatas) buvo patvirtintas. Vietoje daug, daug mėnesių jie pasirūpino, (kad tai būtų padaryta) nedelsiant, – tikino prezidentas. – Galėsime padaryti šį vaistą prieinamą pagal receptą.“
Yra tikimybė
Infektolgas prof. habil. dr. Alvydas Laiškonis portalui lrytas.lt teigė, kad situacija dėl chlorokvino veiksmingumo koronaviruso atveju kol kas labai neaiški: arba pasiseks, arba ne.
„Aš labai abejoju šio vaisto veiksmingumu, kadangi chlorokvinas yra skirtas specialiai maliarijai gydyti. Ko gero, tai veikiau bandymas. Puikiai pamenu, kai 2003 metais SARS protrūkio metu, pacientai bandyti gydyti vaistais nuo ŽIV. Tuomet naudoti keli priešvirusiniai vaistai ir antibiotikai. Ar jie buvo veiksmingi, niekas negalėjo pasakyti.
Kadangi neturime specifinio vaisto nuo koronaviruso, greičiausiai farmakologai ieško panašaus medikamento, kuris galėtų suveikti. Jei genetikai atrado viruso dalelę, kuri gali sureaguoti į chlorokviną, tuomet vaisto veiksmingumo tikimybė išlieka“, – teigė profesorius.
Jis patikino, kad jei eksperimentinės grupės rezultatai būtų teigiami, vaistas iš tiesų galėtų būti prieinamas plačiajai visuomenei.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, genetikas prof. dr. Algirdas Utkus teigia, kad vaisto paieškos sveikintinos, tačiau naujo sukūrimas – ilgas procesas.
„Sunku pasakyti, kaip bus, tačiau be abejonės bandymas atrasti veiksmingą vaistą visuomet yra sveikintinas.
Bet kokiu atveju, tos paieškos anksčiau ar vėliau pasiteisina. Vaistas nuo maliarijos galbūt ir galės padėti, tačiau reikia nepamiršti, kad dažnai rezultatų situacija in vitro (mėgintuvėlyje) skiriasi nuo rezultatų gyvame organizme. Tik po bandomųjų gydymų galima pasakyti, ar vaistas sergančiam žmogui bus veiksmingas.
Jau esamą vaistą naujos ligos gydymui pritaikyti yra paprasčiau, kadangi vaisto kūrimas nuo nulio turi praeiti tam tikras fazes. Pirmiausiai gaunami rezultatai mėgintuvėlyje, tada bandomi gyvūnai, paprastai – mažieji žinduoliai, o tuomet pereinama prie klinikinių stebėjimų ir stebima, kokie bus rezultatai. Įprastinėmis sąlygomis naujo vaisto sukūrimas trunka metus ar net ilgiau. Šiuo atveju tiek laiko neturime“, – kalbėjo profesorius.
Bandymus atliko prancūzai
Užsienio žiniasklaida praneša, kad chlorokvinas dar nėra patvirtintas vaistas pacientams, kenčiantiems nuo naujojo koronaviruso, tačiau kai kurie ankstyvieji tyrimai parodė vilčių.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje atliktas nedidelės imties maliarijos vaisto tyrimas 24 pacientams, sergantiems naująja koronavirusine infekcija. Tik 25 proc. gavusiųjų vaistą po 6 dienų viruso testas išliko teigiamas, o 90 proc. iš tų, kurie jo negavo, po tokio pat laikotarpio, vis dar sirgo. Prancūzijos vyriausybė dabar planuoja vykdyti didesnės apimties tyrimus.
Praėjusį mėnesį žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime autoriai rašė, kad „chlorokvinas yra pigus ir saugus vaistas, vartojamas daugiau nei 70 metų, todėl jis yra kliniškai tinkamas koronavirusui gydyti“.
Tik vienas iš tiriamų vaistų
Chlorokvinas yra tik vienas iš kelių vaistų, tiriamų kovojant su koronaviruso pandemija.
Farmacijos kompanijos „Sanofi“ ir „Regeneron“ tiria reumatoidiniam artritui skirto medikamento „Kevzara“ veiksmingumą pacientams, sergantiems sunkiu COVID-19, o „Roche“ tiria savo artritui gydyti skirtą vaistą „Actemra“, pranešė „NBC News“. „AbbVie“ bendradarbiauja su valdžios institucijomis tiriant ŽIV vaistus „Kaletra“ ir „Aluvia“.
„Gilead Sciences“ ir kitos jau testuoja vaistą remdesivirą, skirtą Ebolos ir Marburgo virusų sukeltų ligų gydymui. Pastarojo vaisto tyrimo duomenų tikimasi balandžio mėnesį.
Be šių pastangų rasti vaistą nuo koronaviruso daugelis kompanijų, įskaitant „Johnson & Johnson“, „Takeda“, „Sanofi“ ir „Pfizer“, siūlo ir naujus vaistus bei vakcinas.
