Apie šių apsaugos priemonių stygių prakalbo ir sveikatos priežiūros darbuotojai.
Dezinfekcinių ir apsauginių priemonių trūkumas skatina žmones net elgtis nusikalstamai.
Štai sekmadienio vakarą Kauno klinikų Skubios medicinos klinikos atstovai socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo žinute, kaip pacientai slapta išsinešinėjo medicinines kaukes su visomis dėžutėmis. Apie tai plačiau galite paskaityti čia.
Dezinfekcinio skysčio stygiaus problemą praėjusią savaitę pasisiūlė padėti išspręsti įmonės „Vilniaus degtinė“ atstovai.
„Vilniaus degtinė“ generalinis direktorius Rokas Mituzas praėjusią savaitę teigė, kad jau senokai Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siūlyta pradėti masinę dezinfekcinio skysčio gamybą, bet ministerija esą leidimą pasiūlė suteikti skystį gaminti tik nekomerciniams poreikiams. Plačiau apie tai galite paskaityti čia.
Skysčio stygiaus problema sprendžiama
Pirmadienį premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas teigė, kad dezinfekcinio skysčio stygiaus problema jau sprendžiama.
Tai pirmadienį popiet, po pasitarimo su gamintojais dėl dezinfekcinio skysčio gamybos ir baigiamo formuoti valstybinio užsakymo, trumpoje spaudos konferencijoje žurnalistams patvirtino ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
A.Veryga sakė, kad svarbu išsiaiškinti tų skysčių formules ir jas suderinti su verslu. Taip pat svarbu sužinoti, kokia yra galimybė gauti kitų medžiagų be etilo alkoholio formulėms išpildyti. Tai esą bus padaryta maksimaliai greitai.
„Manome, kad visus tuos dalykus jau žinosime rytoj: ir formules, ir būsime išsiaiškinę, kiek pagal tas formules būtų galima pagamint skysčio“, – žadėjo A.Veryga, priminęs, kad etilo alkoholis yra tik viena iš sudedamųjų dezinfekcinių skysčių dalių.
Poreikis – apie 200 tonų per mėnesį
Anot A.Verygos, sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigoms dezinfekcinio skysčio per mėnesį reikėtų apie 200 tonų.
„Mes labai paprastai skaičiuojame: kiek yra medikų – slaugytojų, gydytojų – ir kiek maždaug jiems reikėtų per dieną, per mėnesį dezinfekcinio rankų skysčio.
Taip pat paskaičiavome, kiek dezinfekcinio skysčio reikėtų ugdymo įstaigoms pagal klasių komplektus.
Tai labai minimaliais skaičiavimais tik šitiems dviem sektoriams, kuriems tai gyvybiškai svarbu, reikėtų apie 200 tonų tokio skysčio per mėnesį“, – sakė A.Veryga.
Pagrindinės veikliosios medžiagos – etilo alkoholio, kaip paaiškėjo, galima Lietuvoje pagaminti labai greitai ir daug.
Gamintojai pasiruošę
„BIOK laboratorijos“ direktorė Romualda Stragienė po pasitarimo su ministerija patikino, kad yra galimybių pagaminti produktus, kurių reikia, labai greitai. Reikia tik leidimų ir žaliavų tiekimo.
„Mes, kaip kosmetikos gamintojai, esame tame pasiruošę. Formules turime. Jeigu jų reikės kitokių formulių, esame labai greiti tai sutvarkyti ir sukurti tai, ko reikia dabar Lietuvos gyventojams.
Pajutome tą rinkos poreikį dar praeitą savaitę: mus tiesiog užplūdo užsakymai, nes visi viską pardavė. Tai dabar yra paskatinimas pradėti dirbti viską greičiau“, – kalbėjo R.Straigienė.
„MV Group“ vadovas Algirdas Čiburys taip pat sakė, kad mėnesio dezinfekcinio rankų skysčio poreikį jų įmonė gali patenkinti per savaitę.
„Šią dieną „MV Group“ įmonės tokių produktų negamina, bet išsiaiškinome, kad pagal poreikį galėtume vieną ar kelias iš savo gamybos linijų pritaikyti ir gaminti, jeigu atsirastų toks poreikis.
Etilo alkoholio žaliavų turime pakankamai tam, kad ministro įvardintus kiekius galėtume artimiausiu laikotarpiu atliepti ir užtikrinti“, – žadėjo A.Čiburys.
A.Čiburys prisipažino, kad jo vadovaujama įmonė iš pradžių neketino gaminti tokių produktų, kaip dezinfekcinės priemonės, bet, esant poreikiui, gamykla turi techninių galimybių tam pritaikyti vieną ar kelias gamybos linijas.
R.Mituzas patikino, kad „Vilniaus degtinė“ jau pasiruošusi deinfekcinio skysčio gamybai.
„Kaip ne tik alkoholio, bet ir spirito gamintojai, kas yra pagrindinė dezinfekcinių priemonių sudėtinė dalis, mes galime tikrai pagaminti ir užtikrinti, kad tikrai jo netrūks.
Problema buvo tokia, kad norėjome žinoti, kokie bus poreikiai, kaip planuotis, kada būtų galima gauti licencijas ir pradėti tai daryti.
Paklaustas, ar reikės ką nors keisti įmonės linijose, R.Mituzas atsakė, kad viskas labai smarkiai priklauso ir nuo paties poreikio: „Šiandien jau esame pasiruošę gamybai ir tam buvome pasiruošę jau iki šios dienos. Mintis kilo ne vakar, o šiek tiek anksčiau“.
Leidimus gaminti dezinfekcines priemones turi 17 įmonių
Po susitikimo su gamintojais sveikatos apsaugos ministro A.Verygos patarėja Lina Bušinskaitė išplatintame pranešime pasidžiaugė, kad situacija dėl dezinfekcinio skysčio stygiaus sparčiai gerėja.
„Informuojame, kad Lietuvoje yra dar 17 įmonių, jau iš anksčiau turinčių leidimus gaminti biocidinius produktus komercinei rinkai, pardavimui, tarp jų – ir dezinfekcinį skysti.
Tuo tikslu mūsų kolegos bendrauja su įmonių atstovais ir aiškinasi, ar šios įmonės norėtų prisidėti prie valstybinio užsakymo, ar nori gaminti, ar gamintų reikiamą produkciją mūsų šalies rinkai.
Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į jas prašydama pateikti informaciją, kiek dezinfekcinio skysčio, kurio reikia gydymo, ugdymo ir kitoms įstaigoms, šios įmonės galėtų pagaminti per parą, ir ar pageidautų prisidėti prie valstybinio užsakymo. Pasiūlymui įvertinti SAM taip pat išsiuntė šioms įstaigoms formulę, pagal kurią turėtų būti gaminamas dezinfekcinis skystis.
Įmonė „Koslita“ jau suskubo atnaujinti savo leidimą, kad jis atitiktų dezinfekcinio skysčio gamybai keliamus reikalavimus. Reikiamą leidimą šiandien jau gavo „BIOK laboratorija“, kad galėtų rinkai tiekti dezinfekcinį skystį rankoms.
Šiuo metu laukiama reakcijos ir iš kitų įmonių. Tad situacija išspręsta, netrukus Lietuvos gydymo, ugdymo bei kitose viešosiose įstaigose atsiras dezinfekcinio skysčio. Jis bus ir prekyboje.
Be to, lygiagrečiai sprendžiamas klausimas, kaip paspartinti leidimų išdavimą dezinfekcinio skysčio, kuriuo gyventojams būtų prekiaujama vaistinėse, parduotuvėse, kitose prekybos vietose.
Spręsdama leidimų išdavimo ir gamybos spartinimo klausimus, SAM primena gamintojams, kad visų pirmiausia prioritetas turi būti taikomas mūsų šalies poreikiams, o ne eksportui“, – teigė L.Bušinskaitė.
Vaistinėse liko tik briliantinė žaluma
A.Veryga žadėjo pasiaiškinti su teisininkais ir dėl to, kad kaukės pradėtos parduoti per didele kaina.
„Yra gėdingų apraiškų, kai pardavinėjamos kaukės, kurios ne tik, kad nieko nesprendžia, jų ir šiaip nerekomenduojama naudoti, nes jos neapsaugo.
Maža to, jos dar ir parduodamos už kelis kartus didesnę kainą. Pasiaiškinsime su teisininkais, ar negalima to vertinti, kaip piktnaudžiavimo situacija, nes nėra jokio pagrindo tokiai kainai“, – piktinosi A.Veryga.
Ministras pasiūlė žmonėms nepanikuoti. Jis priminė, kad nuo koronaviruso, kaip ir nuo kitų virusų, padeda apsisaugoti ir rankų plovimas paprasčiausiu muilu.
O tai, kad žmonės iš vaistinių iššlavė dezinfekcines priemones ir čia liko neišpirkta tik briliantinė žaluma, rodo, kad žmonės be reikalo panikuoja.
„Tikrai nebūtinos spiritinės priemonės higienai užtikrinti. Nereikia lakstyti po vaistines, pirkti net ir salicilo rūgštį. Vaistinės sakė, kad buvo išpirktos visos spirito turinčios priemonės, liko tik briliantinė žaluma. Čia tikrai yra be komentarų.
Nereikia to daryti. Nereikia salicilo rūgšties pirkti. Yra muilas“, – priminė ministras.
Tuo metu koronaviruso atvejų Lietuvoje kol kas nepadaugėjo, o 39-erių šiaulietė, kuriai naktį iš vasario 27-osios į 28-ąją buvo diagnozuotas koronavirusas (COVID-19), jau greičiausiai galės būti išleista namo.
A.Veryga sakė, kad jeigu du moters ėminiai bus neigiami, ji galės ligoninėje nebelikti. Šiuo metu išsiųstas tirti pirmasis iš dviejų ėminių.
Pradžia – Kinijoje
Pasaulyje jau registruota daugiau nei 3 tūkst. mirčių nuo kiniško koronaviruso. Iš viso užfiksuota daugiau nei 89 tūkst. apsikrėtimo šiuo virusu atvejų.
Primename, kad koronavirusas, vėliau gavęs pavadinimą COVID-19, prasidėjo Uhane 2019 metų gruodžio pabaigoje. Vėliau jis išplito į Aziją, JAV, pasiekė Prancūziją ir apėmė kitas šalis.
Ilgą laiką Lietuvoje koronaviruso nebuvo. Buvo keletas įtarimų, kad Lietuvos gyventojai užsikrėtė grėsminguoju virusu, bet iki vasario 28-osios nė vienas jų nepasitvirtino.
Vis dėlto dėl koronaviruso vasario 26 dieną Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimą šalyje paskelbti ekstremalią padėtį.
Šis žingsnis buvo orientuotas į prevenciją – geresnį pasirengimą pavojingam koronavirusui.
Aiškinta, kad šis sprendimas leis veiksmingiau vykdyti su prevencija susijusias procedūras.
Taip pat buvo nuspręsta sukurti valstybės lygio operacijų centrą, skirtą tiek koordinuoti pasirengimui koronavirusui, tiek rekomendacijoms dėl papildomų priemonių ir sprendimams, susijusiems su visuomenės informavimu, kad jis būtų tinkamas ir operatyvus.
Virusas gali būti perduotas ir besimptomiu laikotarpiu
Inkubacinis koronaviruso laikotarpis gali trukti iki 2 savaičių, o kai kuriais atvejais tęstis net ir iki mėnesio.
Koronavirusas gali būti perduotas ir besimptominiu periodu, tai yra žmogus, nežinodamas, kad užsikrėtė, gali virusą platinti kitiems.
Koronaviruso simptomai yra tokie pat, kaip paprasto gripo, įskaitant sausą kosulį, karščiavimą ir apsunkintą kvėpavimą.
Šiuo metu žinoma, kad pirmose ligos stadijose koronavirusas daugiau randamas nosiaryklėje, o vėlesnėse stadijose nosiaryklėje jo gali nebebūti, bet jis gali būti randamas išmatose. Tai yra, toliau pažeidžiamas žarnynas ir virusas dauginasi ten.
Vaistų nuo koronaviruso nėra
Kaip sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius profesorius Saulius Čaplinskas, efektyvių antivirusinių vaistų prieš koronavirusą kol kas nėra. Vis dar nesukurti ir skiepai.
„Dabar gydytojai padeda ligoniui tik pačiam pasveikti“, – lankydamasis „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Reporteris“ kalbėjo S.Čaplinskas.
Profesorius pridūrė, kad sunkiausiai šiuo virusu serga ir miršta silpniausi – senjorai ir turintys lėtinių bei chroninių ligų. Jiems ši liga ypač pavojinga.
Norint apsisaugoti nuo koronaviruso, ypač keliaujant po šalis, kuriose ši liga ypač išplitusi, reikėtų neužmiršti elementarių saugumo taisyklių: pirmiausia vengti lankytis ten, kur gali būti sergantys žmonės.
Taip pat reikėtų vengti būti arti gyvūnų, valgyti tik gerai termiškai apdorotą maistą, paisyti kosulio ir čiaudulio etiketo ir laikytis rankų higienos – stengtis jas kuo dažniau plauti, geriausiai – ūkišku muilu.
