Nuo pirmadienio žmonės plūsta pas šeimos gydytojus, nuogąstaudami, kad galbūt susirgo koronavirusu, nors pastaruoju metu nesilankė šios ligos paveiktose šalyse ir neturėjo jokio kontakto su grįžusiais iš ten žmonėmis.
Kaip portalui lrytas.lt sakė Lietuvos bendrosios praktikos / šeimos gydytojų asociacijos prezidentas profesorius habilituotas medicinos mokslų daktaras Julius Kalibatas, panika išties yra didelė.
Visgi daugiausiai pagrindo nerimauti turi patys medikai. Profesorius pastebėjo, kad šeimos gydytojams trūksta paprasčiausių apsaugos priemonių – specialių chalatų, kaukių, – kurios, beje, irgi nėra visiškai patikimos.
Taigi, jeigu pas juos ateitų išties koronavirusu užsikrėtęs žmogus, jie tiesiog neturėtų kaip apsisaugoti nuo pavojų gyvybei keliančios ligos.
Koronavirusinis pirmadienis
„Kalbėjausi pirmadienį su šeimos daktarais. Jie sakė, kad tą dieną poliklinikas užplūdo masė žmonių. Po sekmadienio visiems pacientams atrodė, kad serga koronavirusu.
Antradienį jau, ačiū Dievui, žmones pasisekė įtikinti nepanikuoti ir situacija buvo ramesnė“, – atsiduso J.Kalibatas.
Gydytojas pastebėjo, kad žmonių baimės akys didelės. Todėl vos pakilus temperatūrai ar pradėjus kosėti ne vieną apėmė abejonės, kad čia galbūt ne peršalimo ligos ir ne gripas, bet koronavirusas.
„Tie žmonės ateina pas šeimos gydytojus ir reikalauja jiems padaryti „ekspres“ testus, kad sužinotų, ar nėra užsikrėtę koronavirusine infekcija.
Nežiūrint į tai, kad tie žmonės nesilankė nei Italijoje, nei Kinijoje, nei Irane ar kitose šalyse, kur yra daug koronaviruso atvejų, jie vis tiek bijo, kad galėjo užsikrėsti.
Ne vienas gydytojams sakė: „O gal parduotuvėje užsikrėčiau? Ten lankėsi užsienietis siauromis akimis. Gal aš užsikrėčiau nuo jo?“
Žmonės skaito, kad kiekvieną dieną atsiranda šimtai naujų atvejų ir kažkas miršta nuo koronaviruso, todėl įsibaugina be jokio pagrindo ir reikalauja šeimos gydytojų atlikti testus.
Bet jeigu pradėsime juos daryti visiems, kas tik užsimano, greitai tų testų nebeturėsime. Testai yra pakankamai brangūs – kainuoja gal 77 eurus ir jų nėra tiek daug, kad galėtume visus ištirti.
Testus reikia daryti tik tada, kada jie tikrai reikalingi. O reikalingi, ar ne, turi spręsti tik gydytojas, ne pacientas, kurio baimės akys didelės.
Šie testai daromi tik tada, kai gydymo įstaiga bijo, kad tai gali būti koronavirusas“, – sakė profesorius.
Testai – ne visai tikslūs
Kita problema yra ta, kad testai, parodantys, ar žmogus neserga koronavirusu, gali nebūti visiškai tikslūs.
Koronaviruso simptomai ypatingai nesiskiria ir nuo gripo. Bet, pašnekovo teigimu, gripo inkubacinis periodas yra vidutiniškai dvi dienos, o koronaviruso gali būti labai ilgas – 14 dienų, kai kas teigia, kad net ir 24 dienos.
„Dabar skaičiau, kad 4 Didžiosios Britanijos piliečiai, kurie lankėsi Kinijoje, pilnai ten praėjo 14 dienų karantiną. Atlikti testai parodė, kad koronaviruso jiems nėra ir visi laimingi grįžo į savo šalį. O Didžiojoje Britanijoje, pakartojus tyrimus, buvo vis dėlto nustatytas koronavirusas.
Gerai, kad jie dar tuos tyrimus pakartojo, antraip neaišku, kiek būtų tuo virusu užkrėtę aplinkinių.
Ką šis pavyzdys rodo? Kad galbūt koronaviruso inkubacinis periodas gali būti ir ilgesnis – nebūtinai 14 dienų.
Be to, šis virusas labai greitai įlenda į plaučių audinį. O mes, atlikdami testus, tepinėlius imame iš ryklės, tonzilių, nosies, kur ne visuomet tą virusą pagauname.
Kai kas rašo, kad net iki 50 proc. tų testų gali būti neigiami, nors žmogus yra užsikrėtęs koronavirusine infekcija.
Geriau būtų, jeigu tirtume skreplius – tada diagnostika gal būtų tikslesnė“, – svarstė profesorius.
Liga gali progresuoti greitai
Koronaviruso klinika, anot profesoriaus, yra labai aiški. Ji primena virusinės pneumonijos kliniką.
„Virusinė pneumonija nuo eilinės bakterinės tuo, kad pažeidžia difuziškai ir kur kas greičiau išsivysto bei yra kur kas žymesnis kvėpavimo nepakankamumas, išryškėja dusulys, silpnumas ir, aišku, organizmą apima deguonies badas, dėl to gali būti pakenkta kitoms organizmo sistemoms. Liga gali progresuoti greitai“, – paaiškino daktaras.
Tam, kad gydytojai įtartų koronavirusą, svarbu ir tai, ar žmogus kaip nors kontaktavo su šalimi, kurioje yra šios ligos protrūkis, arba jos gyventojais.
Deja, gali būti, kad dalis žmonių niekam nepraneša buvę šalyse, kur paplitęs koronavirusas, jeigu nejaučia jokių ligos simptomų, nors galbūt yra užsikrėtę. Tokie žmonės nelieka ir namuose savanoriškam karantinui.
„Svarbiausia tą susirgusį žmogų „pagauti“ inkubacinio periodo metu, kuomet gali iš viso nebūti jokios klinikos, nes būtent tada jis gali užkrėsti kitus.
Kaip tik dėl to tas koronavirusas taip plačiai ir plinta visose šalyse – žmonės „prasmunka“, nežinodami, kad yra užsikrėtę. Jie nuvažiuoja į kitą šalį, tada grįžta namo, pamatuoja temperatūrą, jos nėra, bet jau būna užsikrėtę ir ten užkrečia kitus sveikus žmones“, – sakė J.Kalibatas.
Gydo tik simptomus, ne patį virusą
J.Kalibatas priminė, kad jokio gydymo nuo koronaviruso dar nėra. Gydomi tik tam tikri simptomai: dusulys, širdies darbo sutrikimas ir panašiai.
Kaip paveiks organizmą virusas, priklauso nuo žmogaus organizmo. Jeigu imuninė sistema stipri, ji sugebės susitvarkyti ir su virusu.
„Deja, senyvo amžiaus žmonės, sergantys įvairiomis ligomis, be abejonės, yra ypatingas šio viruso taikinys, nes jų imuninė sistema neatspari. Todėl miršta pagrinde senyvo amžiaus žmonės.
Vaikus irgi reikia labai saugoti, nes jų imuninė sistema dar nėra aktyvi. Todėl vaikus, kurie, pavyzdžiui, grįžo iš atostogų Italijoje, reikėtų palaikyti namie, neleisti jų į mokyklą.
Juk dėl dviejų savaičių nieko neatsitiks: yra kompiuteriai, galima mokytis nuotoliniu būdu“, – pastebėjo profesorius.
Kodėl svarbus karantinas?
Profesorius sukritikavo valstybės delsimą skelbti ekstremalią situaciją valstybiniu lygmeniu, kas būtų jau anksčiau leidę imtis radikalių priemonių. Radikalių priemonių nesiimama ir dabar.
„Dabar, jeigu žmogus grįžo iš Italijos, jam palikta laisvė spręsti: nori jis po kelionės pabūti namie karantino sąlygomis, ar ne, nori vaikus leisti į mokyklą, ar nenori.
O vienintelis būdas apsisaugoti nuo koronaviruso yra izoliuoti židinius. Net jeigu ir nesi židinys, bet pavojus vis dėlto buvo. Svarbu elgtis taip, kad neliktų jokios galimybės užkrėsti kitus.
Reikėjo anksčiau paskelbti ekstremalią situaciją valstybiniu lygiu. Tada tikrai būtų galima lengviau valdyti tą epidemiologinę situaciją. Nes dabar viskas priklauso nuo žmonių geranoriškumo.
Ką įtikino gydytojai likti namie karantino sąlygomis, tie ir liks. O kiti sakys: „Aš nesergu, temperatūros nėra“, nors gali būti užsikrėtę ir platinti infekciją.
Čia reikėtų griežčiau Vyriausybei pažiūrėti. Juokauti negalima.
Infekcija yra tokia lipni ir invazyvi. Tokio viruso dar neturėjome, kuris taip lengvai plinta“, – pastebėjo K.Kalibatas.
Primename, kad ketvirtadienį Sveikatos apsaugos ministerija, reaguodama į tai, kad daugėja koronaviruso (COVID-19) atvejų Honkonge, Irane, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Singapūre bei į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro gaires, patikslino atvejo apibrėžtį. Tai reiškia, kad nuo šiol šios šalys priskiriamos rizikingoms teritorijoms.
Anksčiau tokiomis buvo laikoma visa Kinijos Liaudies Respublika, o vasario 24 d. šį sąrašą papildė Šiaurės Italijos regionai (Veneto, Lombardijos, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos).
Gydytojai įsibaiminę
Profesorius paragino žmones būti sąmoningais ir, jeigu lankėsi šalyse, kuriose yra didelis sergamumas koronavirusu, bent dvi savaites likti namie.
„Jeigu atvykote iš Italijos ar Irano, kur dabar plinta koronavirusas, paskirkite sau 14 dienų karantiną, nes jums bus išrašytas nedarbingumo lapelis, už jį apmokėta.
Neikite iš namų. Likite ten ir kasdien matuokite temperatūrą.
Toks savanoriškas karantinas paties žmogaus nuo koronaviruso neapsaugos, bet apsaugos nuo galimo užkrato kitus“, – paaiškino J.Kalibatas.
Anot profesoriaus, ypač blogai, kad žmonės, įtarę sau koronaviruso simptomus, skuba į poliklinikas.
„Gydytojai yra įsibaiminę, nes neturi specialių chalatų, drabužių, kurie padėtų nuo viruso apsisaugoti.
Jeigu ateitų pacientas, užsikrėtęs koronavirusu, aišku, yra galimybė, kad jis užkrės ir kitus pacientus, medicinos personalą.
Verčiau skambinkite telefonu 112. Atvažiuos greitosios medikai, kurie turi specialią aprangą ir nuveš jus į Infekcinį skyrių ar ligoninę, kur būsite izoliuotas ir stebimas“, – patarė medikas.
J.Kalibatas pastebėjo, kad net ir specialūs drabužiai ne visada apsaugo nuo koronaviruso.
„Kinijoje gydytojai ten, kur gydyti užsikrėtę koronavirusu, buvo maksimaliai aprūpinti specialiais drabužiais, bet vis tiek dalis jų užsikrėtė ir netgi numirė.
Tai rodo, koks didžiulis yra šio viruso skvarbumas.
O mūsų vargšai gydytojai ką? Užsidės eilinę kaukę ir chalatą? Jeigu Lietuvoje į polikliniką ateitų kas nors, sergantis koronavirusu, gydytojų ir medicinos personalo gyvybei iškiltų didelis pavojus“, – neabejojo J.Kalibatas.
