Vietiniai baiminasi likti be bent minimalios medicininės pagalbos. Esą į atokų kaimą greičiau katafalkas atvažiuoja, nei greitoji. Situacija domėtis žada sveikatos apsaugos ministras.
Vietiniai žino, kad prireikus medicinos pagalbos kelias dienas per savaitę jos sulauks medicinos punkte. Ne darbo valandomis žmonės beldžiasi pas čia pat gyvenančią slaugytoją arba kviečia į namus.
„Turiu 94 metų mamą, kuri gan sunkiai vaikšto, jai labai dažnai reikia pagalbos, ir visad mes čia kreipiamės. Ar naktį, ar dieną, nesvarbu – visad suteikta pagalba būna, kada besikreiptum“, – sakė Petkūnų gyventoja Alma Gustienė, atėjusi pasimatuoti kraujospūdžio.
Išlaiko savo lėšomis
Medicinos punktas yra pačios bendruomenės slaugytojos namuose. Iš savo kišenės ji šildo, elektros, vandens ir kitos sąnaudos – taip pat slaugytojos rūpestis.
„Dar prieš keletą metų pirminis sveikatos centras duodavo vieną toną anglių, o dabar jau trečią žiemą nieko neduoda, iš savo lėšų perku granules, anglis ir šildausi“, – pasakojo bendruomenės slaugytoja Vanda Šimanskienė.
Bendruomenės slaugytojos alga nesiekia 200 eurų per mėnesį. Pas ligonius vyksta taip pat iš savo kišenės.
„Nesu labai tiems pinigams godi, kiek yra – tiek gana. Aišku, jų niekada nemaišytų kiek daugiau, bet kiek yra, tiek užtenka“, – sakė V.Šimanskienė.
Nori uždaryti
Paradoksalu, tačiau pačios slaugytojos išlaikomą medicinos punktą sumanė uždaryti.
„Mes siūlėm tą daryti, – pripažino Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Audronė Rimkevičienė. – Kodėl? Nes tai neracionalu.
Kaime gyvena nepilni du šimtai gyventojų, už penkių kilometrų yra dar vienas medicinos punktas – Truskavos“.
Vietiniai sunerimo išgirdę, kad gali netekti vienintelės medicinos pagalbos atokiame kaime.
„Sako mažai žmonių, ten seni, ateina tik pasišnekėt. Tai aš sakau, kam ta pertvarka, pagal Kepenį sukiškim į eketę ir pasveiks gal tada“, – kalbėjo Petkūnų bendruomenės pirmininkė Elena Banevičienė.
Kaimas sensta
Per mėnesį Petkūnų kaimo medicinos punkte pagalba suteikiama maždaug 60 žmonių. Anot seniūno, kaimas sensta, o kai kurie neturi su kuo net nukakti ir tų kelių kilometrų.
„Jiems vienintelis išsigelbėjimas yra vietinis daktaras, kuris yra tikrai atsidavęs, dirba praktiškai iš idėjos“, – sakė Truskavos seniūnas Vytautas Zakaryza.
„Aiškino, kad greitukė atvažiuos du kartus per mėnesį ir tikrins žmones. Na jūs man pasakykit, ar čia logiška? Duonos nusipirkt gali pasiplanuot du kartus per mėnesį, o kol felčerytė atvažiuos su greituke, tas žmogus gali du kartus numirti.
Aš jom sakiau, pas mus greičiau atvažiuoja katafalkas, jeigu sužino – stakt ir stovi, o greitoji tik per pusvalandį atvažiuoja“, – piktinosi Petkūnų bendruomenės pirmininkė E.Banevičienė.
Sveikatos apsaugos ministro teigimu, medicinos punktų likimas savivaldybių valioje.
„Jeigu yra gyventojų, jei yra kam teikti paslaugas – gerai, jeigu tokia paslauga prieinama žmogui. Slaugytoja būna, ji gali vaistus suleisti, kažką minimaliai patarti. Gerai, jeigu galima išlaikyti. Jeigu negalima, tiesiog nėra darbuotojo – prievarta jų nenuveši į regionus ir nepriversi, kad būtų žmonės ten“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, savivaldybėse situacija labai įvairi. Kai kur medicinos punktai išnyko, nes nebėra kam dirbti. Dalyje savivaldybių kuriasi mobilios komandos.
