Nežino, kaip bus toliau
Jau mėnuo, kai Likėnų reabilitacijos ligoninėje nebeliko purvo procedūrų.
Ilgus metus Likėnus garsinusi procedūra panaikinta ne ligoninės sprendimu, o nutrūkus purvo tiekimui.
„Purvo telkinius, esančius Likėnų reabilitacijos ligoninės apylinkėse, yra privatizavusi „Namitos“ bendrovė, iš kurios šį purvą ligoninė ir pirkdavo. Pastaruoju metu purvo pirkimo procesai yra sustabdyti dėl labai paprastos priežasties – bendrovė atsisako purvą parduoti Likėnų reabilitacijos ligoninei. Kodėl, reikėtų klausti jų pačių. Negauname purvo, vadinasi, nėra ir purvo procedūrų“, – aiškino Panevėžio respublikinės ligoninės, kuriai priklauso Likėnų gydykla, viešųjų ryšių atstovas Vytautas Riaubiškis.
„Kiek žinau, konflikto su tiekėjais nebuvo, nesutarimų dėl kainų nebuvo. Jie tik paaiškino, kad šiuo metu purvo nekasa, todėl jo tiesiog ir nėra“, – sakė Likėnų reabilitacijos ligoninės vadovė Lina Meškauskienė.
Ar bus atnaujintas purvo tiekimas, ligoninė nežino.
Purvą pakeitė parafinu
Purvo procedūras darę darbuotojai neatleisti, o paskirti dirbti kitus darbus. Vis dar neatsisakoma vilties, kad purvas vėl bus pradėtas tiekti.
„Alternatyvų purvui nelabai yra“, – neslėpė L.Meškauskienė.
Vietoj purvo pacientams dabar siūlomos fango parafino aplikacijos, yra dar visokių fizioterapijos procedūrų, suteikiančių panašų purvui poveikį, tačiau jos nėra tikra alternatyva purvui.
Pasak L.Meškauskienės, dėl purvo stokos pacientams problemų tarsi ir nekilo, purvo procedūros neįėjo į kompensuojamųjų sąrašą, jas ligoniai pirkdavo už savo lėšas. Naujai atvykstantiems buvo paaiškinta, jog purvo procedūros šiuo metu neteikiamos.
Tačiau žmonės nepatenkinti: jie noriai mokėjo pinigus už purvo vonias ir purvo aplikacijas, šioji procedūra buvo labai populiari. Purvo gydykloje per dieną apsilankydavo apie 30 pacientų. Tai panašiai trečdalis besigydančiųjų reabilitacijos ligoninėje, jų skaičius svyruoja nuo 100 iki 120 žmonių.
Purvą vežė ir kitur
Anksčiau Likėnų reabilitacijos ligoninės apylinkėse esantys purvo telkiniai priklausė pačiai sanatorijai, bet prieš porą dešimtmečių jie buvo privatizuoti.
Iš pradžių durpyno sklypą, iš kurio kastas medicininėms reikmėms tinkamas purvas, valdė bendrovė „Minera“, ji ligoninei purvą tiekė kad ir brangiai, bet be pertrūkių ir neribotais kiekiais.
Prieš kelerius metus gydomųjų durpių telkinį perėmė kurortų plėtros verslu užsiimanti nekilnojamojo turto įmonė „Namita“.
„Verslo žinios“ yra rašiusios, jog „Namita“ stato didžiulį kurortinį kompleksą Birštone.
Šalia Likėnų kasamą purvą bendrovė tiekė ne tik vietinei sanatorijai, bet ir reabilitacinei gydyklai Druskininkuose.
„Namita“ – akmens amžiuje
Išgirsti problemos paaiškinimą iš „Namitos“ vadovybės nepavyko.
Įstaigos sekretorė perdavė, kad jokia tema komentarų nebus, nes „Namita“ neturi atstovo spaudai.
Perduoti klausimus vadovei Reginai Aukščionienei ji nesutiko.
Maža to, ji paaiškino, kad ir elektroniniu paštu su direktore nesusisieksime, mat internete skelbiamas elektroninio pašto adresas skirtas tik užsakymams priimti. Mums pasiūlė į Birštone esančią kontorą atsiųsti popierinį laišką su klausimais, jei šie esą yra ypatingos svarbos.
Sklypas yra, bet kelią užtvėrė įstatymas
Anksčiau Panevėžio ligoninė gydomąjį purvą Likėnuose ketino kasti pati, nes šalia privatininkų eksploatuojamo ploto yra ir kitas naudingomis iškasenomis turtingas, neprivatizuotas sklypas.
Dėl to sklypo jau buvo pasirašyta ir bendradarbiavimo sutartis su Biržų rajono savivaldybe.
Rajono tarybos posėdyje jau buvo priimtas ir sprendimas perduoti Panevėžio ligoninei numatytą sklypą pačiai eksploatuoti purvo telkinius savoms reikmėms – purvo procedūroms atlikti.
Tačiau, kaip sakė V.Riaubiškis, kol buvo sprendžiami įvairūs su šiuo procesu susiję organizaciniai klausimai, buvo priimtos pataisos Saugomų teritorijų įstatyme, kurios draudžia vykdyti kasinėjimo darbus saugomose teritorijose, o Likėnai tokie ir yra.
