1959 m. gimusi moteris sūnui davė jai paskirtų psichotropinių vaistų, kurių sudėtyje buvo psichomotorinės medžiagos zolpidemo. Dėl to vaikinui pasireiškė didelis susijaudinimas ir jis buvo paguldytas į Respublikinės Šiaulių ligoninės Moteris ir vaiko klinikos Vaikų reanimacijos skyrių.
Kaip skelbė Šiaulių apskritites VPK, nutikimas įvyko prieš savaitę, sausio 24-osios naktį. Reanimacijos skyriuje vaikinui buvo išplautas skrandis ir jis išleistas namo.
Kaip sakė Respublikinės Šiaulių ligoninės Moteris ir vaiko klinikos Priėmimo, skubios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėja Liuda Gražina Bekerienė, duoti kitam žmogui, ypač vaikui, savo migdomuosius vaistus yra pavojinga.
„Pirmą kartą migdomieji gali suveikti ir atvirkščiai: sukelti pyktį, agresiją, nes kiekvienas vaistas turi pašalinį poveikį.
O savo vaisto išvis niekada niekam negalima duoti, tuo labiau vaikams.
Migdomieji vaistai yra receptiniai, jų paprastai nenusipirksi, nes tai labai individualus dalykas. Tų vaistų grupė yra gana nemaža.
Net vaistų žinynuose parašyta, kad ne visi vaistai skirti vaikams, jų poveikis vaikams gali būti netirtas. Greičiausiai ir šitas vaistas nebuvo skirtas vaikams.
Vaikas nėra sumažintas suaugęs žmogus. Jo organizmas tik mokosi gyventi, augant atsiranda nauji fermentai, hormonai. O ir dozės vaikams skirtų vaistų yra visiškai kitos“, – įspėjo vaikų gydytoja, pridūrusi, kad vaikams ir suaugusiems yra skiriamos visai kitos vaistų dozės.
Anot gydytojos L.G.Bekerienės, vaikui migdomieji vaistai gali pirma sukelti apsvaigimą, net atrodyti, kad jis yra be sąmonės, o vėliau kilti pykčio banga. Minimas septyniolikmetis taip pat nebuvo ramus, kaip gydytoja pavadino, „susijaudinęs“.
Labai svarbu žinoti, kad pirmąkart skiriamų migdomųjų vaistų dozės paprastai būna visiškai kitos, nei vartojant nuolatos. Pirmąkart skiriama nedidelė dozė ir tik vėliau, jeigu vaistas yra toleruojamas, dozė didinama iki normalios.
Gydytoja L.G.Bekerienė sakė, kad vaikai yra smalsūs, matydami, kad sergant kam nors duoda tabletę, jie nusprendžia ir patys jos paragauti. Šis atvejis išskirtinis tuo, kad vaistų paaugliui davė pati mama.
Gydytoja prisiminė, kaip į ligoninę buvo atvežtas visas būrys vaikų, kuriems vienas vaikas, žaidžiant „daktarus“, davė stalčiuje rastų tablečių. Vaistai, laimė, nebuvo pavojingi, bet kai kurie vaikai jau šlitiniavo. Pats „daktaras“ buvo sveikas, nes, aišku, pats savo skirtų vaistų negėrė.
„Vaikai yra ragautojai. Būna, kad lūpdažį mamos suvalgo. Man patinka, kad tėvai atskuba patys pas mus, tai pamatę.
Tokiais atvejais tik paklausiu mamos, ar brangus lūpdažis buvo. Jeigu brangus, sakau, vadinasi, kokybiškas, nebijokite, kad suvalgė.
Lūpdažiuose šiaip yra ne toksinės medžiagos“, – nusijuokė gydytoja, pridūrusi, kad, jeigu tėvai, kiek, ko ir kada vaikas išgėrė ar suvalgė, verčiau nedelsiant kreiptis į medikus.
