Tai užtikrinti padės dešimt naujų modernių skaitmeninių mamografų, kurie jau šiais metais pasieks mūsų šalies gydymo įstaigas. Jie ypač svarbūs ankstyvai diagnostikai.
Naujieji mamografai aštuoniose šalies gydymo įstaigose pakeis susidėvėjusią įrangą.
Mamografus nupirko Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Šiam pirkiniui iš Europos Sąjungos fondų lėšų skirta daugiau nei 1,3 mln. eurų.
Vienas dažniausių susirgimų
Centro poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai Audronė Juodaitė Račkauskienė kalbėjo, kad pasaulyje krūties vėžys vienas dažniausių ir aktualiausių susirgimų.
Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1300 naujų krūties vėžio atvejų. Deja, dalis jų pažengusių stadijų, kuomet reikia intensyvesnio gydymo ir tikimybė pasveikti yra mažesnė.
O statistika rodo, kad net apie 95 proc. pirmosios stadijos krūties vėžio galima visiškai išgydyti.
Taigi, tiksli ankstyva diagnostika yra ypač svarbi. Deja, didžioji dalis Lietuvoje esančių mamografų buvo jau 6-10 metų senumo.
„Tarptautinių organizacijų pastebėjimais, mūsų įranga yra pakankamai pagyvenusi.
Lietuvoje yra per daug senesnių nei 10 metų ir naujų – iki 5 metų senumo mamografų.
Senesnių mamografo aparatų apšvita ir rizika moteriai didesnė.
Dabar įsigyti nauji skaitmeniniai aparatai turės mažesnę apšvietos riziką, suteiks daugiau galimybių moteris ištirti ir leis keistis informacija apie tyrimus“, – apie naująjį pirkinį kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Anot ministro, mamorgrafija yra vienas svarbiausių tyrimų krūties vėžiui nustatyti, todėl svarbu laiku atnaujinti įrangą.
Naudojantis senais mamografais tyrmas užtrunka ilgiau, būna skausmingesnis, pacientėms tenka didesnė apšvita, o dariniai krūtyje sunkiau pastebimi.
Išsitirti galima ir jaunesnėms
Lietuvoje nacionalinės krūties vėžio patikros programos, taikomos 50-65 metų amžiaus moterims, vykdomos jau nuo 2015 metų.
Vilniaus mieste krūtų ligų profilaktika pradėta vykdyti dar anksčiau – nuo 2003 metų. Tam įsteigti specialūs prevencijos kabinetai, kuriuose atliekama krūtų apčiuopa, mamografija, echoskopija.
Didžiausias dėmesys kreipiamas į moteris nuo 50 iki 69 metų. Jos asmeniškai paskambinus ar išsiuntus trumpąją SMS žinutę raginamos atvykti pasitikrinti dėl krūties vėžio.
Patikra vykdoma kas dvejus metus ir yra finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo pinigais.
Mamografiniam tyrimui atlikti reikalingas šeimos gydytojo siuntimas.
Kaip sakė A.Juodaitė Račkauskienė, nors profilaktinė programa vykdoma moterims nuo 50 metų, atvykti pasitikrinti gali ir jaunesnės.
Išsitirti dėl krūties vėžio raginamos jaunesnės nei 50 metų moterys, turinčios tam tikrą ananmnezę, geno BRCA1, lemiančio krūties vėžį, nešiotojos, taip pat tos, kurios apčiuopė darinius krūtyje.
Tokiu atveju moterys raginamos į šeimos gydytoju dėl patikros kreiptis kuo anksčiau.
Apie rezultatus praneša telefonu
„Patikra neužima daug laiko. Mes turime savo įstaigoje specialius prevencijos kabinetus.
Dabar, kai bus skaitmeniniai mamografai, pasitikrinti krūtis ir gauti mamografijos rezultatus bus galima dar greičiau. Dėl to galėsime priimti dar daugiau moterų“, – džiaugėsi M.Juodaitė Račkauskienė.
Ir dabar nebūtina grįžti į polikliniką tam, kad moteris sužinotų patikros rezultatus.
Anot M.Juodaitės Račkauskienės, Pirminės sveikatos priežiūros reglamente yra numatyta nuotolinė paslauga, suteikianti galimybę moteriai teikti informaciją apie patikrą telefonu, jeigu viskas gerai.
Krūties vėžys ypač klastingas
Kauno klinikų Radiologijos klinikos Rentgeno skyriaus vadovė Eglė Jonaitienė paskatino moteris nebijoti apsičiupinėti krūtis, o suradus pakitimus nedelsiant kreiptis į medikus.
Apie krūties vėžį gali byloti bet kokie krūties odos, formos ar spenelio pakitimai, savaiminės išskyros iš spenelio, taip pat apčiuopti dariniai.
Vienas iš požymių gali būti ir krūties skausmas, bet šis simptomas, anot E.Jonaitienės, pasitaiko retai.
„Krūties vėžys yra iššūkis gydytojams radiologams, nes jis yra gana klastingas priešininkas. Nežinai, kada jis gali pradėti augti. Tai gali įvykti net ir praėjus 1-2 dienoms po patikros.
Krūties vėžys mėgsta gilias vietas, kur sunku jį apčiuopti, pastebėti. Jis turi daug išraiškų ir klinikinių, ir radiologinių.
Kartais jo galima nematyti nei mamografiškai, nei echoskopuojant, bet jis yra čiuopiamas“, – pastebėjo gydytoja.
Laimė naujieji aparatai bus su tomasinteze – pasluoksnės vaizdo analizės galimybe. Tai padės pastebėti ir tarp audinių besislepiantį nedidelį vėžį.
„Šiuo metu tomasintezė naudojama kaip papildoma diagnostikos priemonė, kada krūtys yra tankios, o mamografija bejėgė.
Jeigu tomosintezę naudotume profilaktinėms patikroms, beveik ketvirtadaliu sumažėtų vėlyvesnėse stadijose nustatomų vėžių. Sumažėtų ir intervalinių vėžių“, – paaiškino E.Jonaitienė.
Nereikia šalinti krūties
E.Jonaitė sakė, kad kuo anksčiau krūties vėžys nustatomas, tuo gydymas veiksmingesnis. Gali užtekti ir chirurginės operacijos, kuri būti kosmetiškai priimtina, tausojanti krūtį.
Anksti nustačius vėžį krūties net nebūtina šalinti, užtenka išoperuoti darinį. Tokiu atveju neprireikia net sunkaus sisteminio gydymo, tai yra chemoterapijos ar spindulinio gydymo.
Kai vėžys nustatomas ankstyvosiose stadijose, paprastai nebūtina šalinti ir sritinių limgmazgių, taigi nebelieka rankos, pažasties tinimo galimybės.
Ankstyvos stadijos krūties vėžys labai gerai reaguoja ir į vaistus. Dėl vaistų jis arba sumažėja, arba visiškai išnyksta.
Nustatys net ikivėžinius pakitimus
Nacionalinio vėžio instituto Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vadovė Jurgita Ušinskienė džiaugėsi, kad ministerija nupirko naujų modernų radiologų darbo įrankių.
„Nauja skaitmeninė mamografinė įranga padės tiksliau diagnozuoti, pastebėti visiškai nedidelius, plika akimi nematomus ikivėžinius pakitimus.
O ankstyva diagnostika yra ypatingai svarbi. Tai leidžia tikėtis geriausių gydymo rezultatų“, – sakė J.Ušinskienė.
Pasak medikės, pacientės, kuriems vėžys diagnozuojamas anksti ir laiku pradedamas gydyti, toliau gyvena visiškai normalų gyvenimą ir tęsia darbą.
Pasitikrinti atvyksta tik 69 proc. kviestųjų
Šiuo metu pirmųjų stadijų krūties vėžys diagnozuojamas daugiau nei 50 proc. Lietuvos moterų. Atvejų, kai diagnozuojamas pažengusių stadijų vėžys sumažėjo, bet jų vis dar yra.
Statistika būtų geresnė, jeigu moterys nenumotų ranka į prevencijos programas.
„Problema yra ta, kad moterys, net ir paragintos, neatvyksta pasitikrinti. Atvyksta tik 69 procentai kviestųjų“, – pastebėjo A.Juodaitė Račkauskienė.
Kai kurios moterys vengia tikrintis, bijodamos skausmo. Nors, kaip sakė medikės, kiekvienos moters skausmo slenkstis yra skirtingas.
Skausmas gali priklausyti nuo įvairių dalykų: krūties, liaukos dydžių, net nuo moters menstruacinio ciklo dienos.
Žadama, kad naudojant skaitmeninius mamografus krūties suspaudimas bus mažesnis, todėl ir skausmo tikimybė sumažės.
