Pernai po Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) savižudybės, prie kurios, kaip įtariama, galėjo privesti ir darbe patiriamas mobingas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įsteigė anoniminę pasitikėjimo telefonu liniją.
Šia linija nuo lapkričio 5 dienos gali skambinti medicinos darbuotojai, norėdami pranešti apie darbe patiriamą psichologinį smurtą ir kitas negeroves.
Tačiau dabar SAM yra verčiama atskleisti asmenis, kurie kreipėsi anonimiškai, prašydami pagalbos.
2020 m. sausio 8 d. gavo SAM Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1–ojo skyriaus raštą, kuriuo prašoma pateikti visą su anoniminiu skundu dėl mobingo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) susijusią informaciją tam, kad būtų galima identifikuoti anoniminį skundą pateikusius asmenis.
Taigi prašoma pateikti kas, iš kokio elektroninio pašto adreso, telefono numerio ar IP adreso (nurodant tikslų laiką) pateikė anoniminį skundą.
Ministerijos atstovai sako, kad privalo reaguoti ir duomenis pateikti. Tačiau tai reikštų, kad žmonės, kurie anonimiškai prašė pagalbos, būtų identifikuoti, o visai medikų bendruomenei tai keltų tiesioginę baimę pranešti apie galimus neteisėtus veiksmus įstaigose. Kitaip tariant, žmonės būtų įbauginti kreiptis pagalbos net anonimiškai.
Antradienį apie susiklosčiusią situaciją sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir medikų atstovai informavo žurnalistus.
A.Veryga apie susiklosčiusią situaciją sakė: „Ši informacija ir mums, ir medikų bendruomenei kelia susirūpinimą. Tai griauna patį anoniminio pranešimo principą, galimybę pranešti apie negerus pranešimus“.
Ministras susirinkusiems žurnalistams papasakojo, nuo ko viskas prasidėjo: „Istorija susijusi su anoniminiu pranešimu dėl situacijos vienoje Klaipėdos ligoninėje, kuris buvo paviešintas Seimo Sveikatos reikalų komitete.
Šitos ligoninės vadovas kreipėsi į teisėsaugą su prašymu pradėti tyrimą dėl šmeižto ir panašių dalykų.
Mūsų turimais duomenimis, policija neketino pradėti tyrimo ir buvo tokią išvadą parengusi, ją buvo patvirtinęs prokuroras. Deja, tos [gydymo] įstaigos vadovas kreipėsi pakartotinai, apskundė tokį sprendimą ir tada jau aukštesnis prokuroras davė tyrėjui nurodymą pradėti tyrimą, kuris buvo pradėtas“.
Anot ministro, šis pranešimas, kuris sukėlė sujudimą, yra ne vienintelis skundas, gautas iš KUL. Tai esą rodo, kad ligoninėje yra daug negerumų.
„Atsidūrėme keblioje situacijoje, todėl tariamės ir su ekspertais, kurie dirba darbo grupėje, turinčioje pateikti pasiūlymus dėl mobingo.
Tai yra labai svarbus klausimas, nes, jeigu mes dėl kažkokių priežasčių nesugebėtume išsaugoti anonimiškumo, nelabai yra logikos ir prasmės palikti anoniminę liniją, prašyti, kad kas nors elektroniniu paštu praneštų [apie negeroves].
Kalbamės ir su teisininkais. Su jais kalbasi ir medikų bendruomenė, kaip apsaugoti pranešėjus ir kaip elgtis tokiose situacijose.
Kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, Specialiųjų tyrimų tarybą, Žmogaus teisių stebėjimo institutą, Žmogaus teisių komitetą, Valstybinę darbo inspekciją ir taip toliau. Žodžiu, kreipėmės į visas tarnybas, kurios gali vienaip ar kitaip gali būti susijusios su pranešėjo apsauga, su piliečių teise į galimybę tokiu būdu pranešti, identifikuoti problemas.
Lauksime jų nuomonės, nes tokių duomenų, kaip mūsų prašo, pateikimas, reiškia, kad žmonės kurie kreipėsi anonimiškai pagalbos, būtų identifikuoti“, – pastebėjo A.Veryga.
Ministro teigimu, nors, jeigu nevykdytų teisėsaugos reikalavimo atskleisti duomenis, jam, kaip įstaigos vadovui, dėl tam tikrų teisėsaugos reikalavimų nesilaikymo grėstų nuobaudos – pradedant baudomis, baigiant netgi areštu, tačiau jis stengsis visomis įmanomomis priemonėmis užtikrinti pranešusiųjų apie negeroves anonimiškumą.
Esą antraip visas pasitikėjimas būtų sugriautas ir būtų diskredituota visa pasitikėjimo linija.
„Tikrai noriu patikinti medikų bendruomenę, kad aš, kaip ministras, padarysiu viską, jog bendruomenės nariai, kurie pranešė, būtų apsaugoti. Dėsime visas pastangas, kad anonimiškumas būtų išsaugotas.
Žinoma, kaip ir sakiau, esame keblioje situacijoje ir bendradarbiausime su teisėsauga. Žinau, kad dėl tam tikrų reikalavimų nesilaikymo man, kaip įstaigos vadovui, tam tikra atsakomybė taip pat yra numatyta – pradedant baudomis, net iki arešto.
Tai iš tikrųjų nesmagus dalykas, bet galiu garantuoti, kad medikų, kurie pranešė apie šitas problemas, anonimiškumą tikrai stengsimės išsaugoti ir, pagal visas teisines galimybes, neatskleidinėsime pranešėjo, bet, kaip sakiau, bendradarbiausime su teisėsauga.
Tikiuosi, kad sveikas protas nugalės ir tokie tyrimai bus nutraukti“, – vylėsi A.Veryga.
Lietuvos priklausomybės ligų instituto valdybos pirmininkas Jonas Fugalis pastebėjo, kad pagrindinis kriterijus medikų pasitenkinimo darbe yra ne piniginis, o darbo atmosferos klausimas. Tai esą parodė SAM inicijuota viešoji konsultacija dėl psichoemocinio klimato gerinimo sveikatos apsaugos sektoriuje.
„Kaip priklausomybės ligų gydyme, taip ir darbinėje atmosferoje pagrindinis dalykas yra gebėjimas tiesiai kalbėti apie problemas ir jas pripažinti. Tai turėtų būti esminis dalykas sistemai keistis ir žmogui sveikti.
Jeigu iš „degančio“ darbuotojo būtų atimta galimybė skambinti aliarmu, sistemai neliktų jokių šansų keistis.
Tam, kad medikai mažiau „degtų“, o pacientai gautų kokybiškesnes sveikatos apsaugos paslaugas, turėtume pradėti apie problemas kalbėti atvirai ir nieko neslėpti“, – neabejojo J.Fugalis.
Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė išreiškė palaikymą KUL darbuotojams, pranešusiems apie negeroves ligoninėje ir pažadėjo dėti visas pastangas, kad anonimiškumui išsaugot ir tam, kad pagaliau minėtoje įstaigoje prasidėtų pokyčiai.
„Savo rankose laikau kreipimąsi, kurį paruošėme kartu su ministro jau minėtos darbo grupės ekspertais. Jame sakoma, kad praėjusių metų rudenį medikų bendruomenė pirmą kartą viešai prabilo apie patiriamą psichologinį smurtą ir žengtas pirmas emsinis žingsnis taip būtinų pokyčių link.
Šiuo metu susidariusi situacija yra potencialiai žalinga visam šitam padarytam progresui.
Iš esmės detalių apie šitą anoniminį pranešimą atskleidimas pasėtų nepasitikėjimą ir baimę visoje medikų bendruomenėje, užkirstų kelią bet kokios tolimesnės grįžtamojo ryšio sistemos diegimui bei padėtų pamatus ydingai teisinei praktikai“, – pastbėjo medikė.
K.Norvainytės teigimu, nepaisant, to, kad šiuo metu galiojantis Pranešėjų apsaugos įstatymas pilnai neapsaugo žmogaus, kuris pranešė apie situaciją ligoninėje, šitas ikiteisminis tyrimas apskritai turėtų būti nutrauktas, nes pranešimas neatitinka šmeižto kriterijų, ten nurodyti teiginiai net nesiekia nusikalstamos veikos lygio ir apskritai baudžiamoji atsakomybė turėtų būti naudojama tik kaip kraštutinė priemonė.
„Dėl to šį kreipimąsi ketiname išsiųsti Klaipėdos apskrities VPK, Apylinkės teismui ir Generalinei prokuratūrai, skatindami žiūrėti į visą šitą situaciją kompleksiškai, nepamiršti įvertinti galimų pasekmių visai medikų bendruomenei ir apskritai rizikos sukurti pavojingą teisinės praktikos precidentą.
Taip pat skatiname pagaliau prieiti prie Pranešėjų apsaugos įstatymo ir pradėti diskusiją apie galbūt reikiamas pataisas šiame įstatyme tam, kad žmonės jaustųsi saugūs ir būtų galima judėti link pasitikėjimu grįstos sveikatos sistemos“, – sakė K.Norvainytė.
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Aldona Baublytė sakė, kad, išgirdusi apie susiklosčiusią situaciją, negalėjo patikėti, kad tai tiesa. Anot A.Baublytės, tokia situacija, kaip daar, susiklostė dėl teisinių spragų.
A.Baublytės nuomone, tai, kad KUL vyksta negeri dalykai, galima spręsti pagal tai, jog ten dirbantys Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos nariai net sulaukė spaudimo palikti profsąjungą.
„Be abejo, ne pats direktorus, ne pats vyriausiasis gydytojas juos kviesdavosi, bet buvo įgalioti asmenys. Jie buvo įpareigoti kviesti žmones ir sakyti, kad jūs turite palikti profesinę sąjungą, jeigu norite dirti šioje įstaigoje.
Ir, žinoma, didžioji dalis žmonių, norėdami išsaugoti savo darbo vietas, taip ir padarė. Ir šiandien įtampa tvyro toje ligoninėje. Žmonės tarpusavyje kalbasi ir nežino, ar reikia atvirai kalbėti, ar ne“, – pastebėjo profsąjungos atstovė.
Nuo to laiko, kai pradėta garsiai kalbėti apie psichologinį smurtą, kurį darbe patiria medicinos darbuotojai, išaiškėjo ne vienas mobingo atvejis įvairiose medicinos įstaigose Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose.
Patyčias medikai patiria dar besimokydami universiteto suole. Apie tai garsiai pradėta kalbėti po to, kai praėjusių metų pabaigoje, spėjama savo noru iš gyvenimo pasitraukė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto studentė.
Žeminimą patiria ir kitose įstaigose dirbantys medicinos darbuotojai.
Pastarasis plačiai nuskambėjęs toks atvejis buvo iš Panevėžio pataisos namų. Čia dirbusios slaugytojos teigė nebegalinčios eiti į darbą dėl susiklosčiusio nepalankaus psichologinio klimato ir jas žiauriai žeminančios gydytojos. Dėl išgyvento streso dviem iš trijų slaugytojų netgi pašlijo sveikata.
