Vienoje Vilniaus mokykloje aukščiausia užfiksuota CO2 koncentracija – 5 152 ppm, kai leistina norma – 1 500 ppm.
Aidas Vaičiulis, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius teigė, kad šio tyrimo tikslas – informuoti visuomenę, pakeisti tam tikrus norminius dokumentus, kad vaikai nepatirtų žalos, kurią patiria dabar.
„Mokyklos labai jautriai reaguoja į tokius tyrimus – tai susiję su jų reitingais. Visos mokyklos, leidusios jose atlikti tyrimą, prašė, kad jos nebūtų paskelbtos, nes nenori gadintis prestižo. Visos šios mokyklos buvo renovuotos, visose jų vėdinimo tipas natūralus, dauguma mokyklų pastatytos sovietmečiu“, – pasakojo A.Vaičiulis.
Lietuva atsižvelgė į Jungtinė Karalystė (JK) modelį ir leistiną CO2 ribą užsibrėžė iki 1500 ppm. Šiandien JK jau nuleido leistiną ribą. Anot A.Vaičiulio, žinant, kad tai turi poveikį vaikų sveikatai, reikia ir mums šią ribą sumažinti.
„Šiame tyrime tikrintos dviejų grupių klasės – pradinių ir progimnazijų mokyklų. Kiek bevėdintum klasę pertraukos metu, CO2 koncentracija greitai pakyla.
Pradinėse klasėse vidutinė CO2 koncentracija buvo 1565 ppm, 5 iš 6 klasių vidutinė koncentracija viršijo 2000 ppm.
Progimnazijose ir gimnazijose vidutinė CO2 koncentracija 1775 ppm, 4 iš 5 klasių vidutinė koncentracija viršijo 2000 ppm.
Oras geras, kai CO2 koncentracija būna iki 1000 ppm, o virš 1000 ppm jau atsiliepia sveikatai, koncentracijai ir t.t. Tai karta, kuri mums uždirbs pensijas, ji turi būti sveika ir darbinga.
Beje, mokytojai kenčia labiausiai – jie gauna didžiausią CO2 koncentraciją, nes jie, dėstydami dažnai stovi, o kuo aukščiau, tuo CO2 koncentracija didesnė.
Dabar, nors ir renkovuojamos mokyklos, retoje jų įrengiamos vėdinimo sistemos“, – kalbėjo Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius.
Už vėdinimą atsakingas mokytojas
Astos Razmienės, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ekspertės tvirtinimu, CO2 koncentracija yra oro švaros rodiklis, naudojamas nustatyti, ar patalpos išvėdintos.
„Diskusijų klausimas, ar reikia mažinti leistiną 1500 ppm ribą. 2013 m. tirtos mokyklos daugelyje valstybių ir tik dvejuose jų, Švedijos ir Norvegijos, CO2 koncentracija neviršyta.
Daugumoje šalių situacija panaši – mokyklos statytos seniai ir CO2 koncentracija klasėse viršija normą. Po pamokų klasės turėtų būti išvėdinamos, tačiau mokytojai ne visada tai daro“, – kalbėjo A.Razmienė.
A.Razmienė pasakojo, kad radijo laidoje kalbėjo apie mokyklų vidaus orą su Klaipėdos mokyklos direktoriais. Vienas jų sakė, kad kiekvienas mokytojas yra atsakingas už vėdinimą; antras tvirtino, kad jiems vėdinti klasių nereikia, nes pas juos ir taip kvepia bandelėmis; trečias teigė, kad išvėdina klasę ryte ir po keturių pamokų.
„Kai žmogus ilgiau pabūna nevėdintoj patalpoj, jam pradeda skaudėti galvą, apima nuovargis, gebėjimas atsiminti suprastėja, padažnėja pulsas, pradeda pykinti, padidėja kraujospūdis, sunkėja kvėpavimas, ore padidėja alergenų, grybelių, virusų, bakterijų ir t.t. koncentracija. Net jei vaikas turi neblogą imunitetą, dėl didelės koncentracijos jam gali išsivystyti kvėpavimo takų ligos.
Kai vėdinimas natūralus, įsileidžiami alergenai iš aplinkos, lauko. Mokyklų vidaus oro kokybė tikrinama, kai gaunami skundai arba atliekami specialūs tyrimai. Bauda už viršytą CO2 kiekį klasėje pirmą kartą – 70 Eur“, – kalbėjo moteris.
JAV Harvardo ir Sirakjuso universiteto eksperimentas atskleidė, kad prie 1400 ppm CO2 koncentracijos žmonės mąstymo įgūdžių testus atliko 50 proc. prasčiau nei esant 500 ppm CO2 koncentracijai.
Kitas tyrimas, vadovaujamas Berklio nacionalinės laboratorijos, parodė, kad klasėse, kuriose CO2 koncentracija viršija 1000 ppm, vaikai praleidžia 10–20 proc. daugiau pamokų už tuos vaikus, kurie mokosi gerai vėdinamose klasėse.
Svarbus klasių vėdinimas per pertraukas
Dr. Lina Šeduikytė, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docentė pabrėžė, kad kalbant apie patalpų vėdinimą, labai svarbus mokytojų sąmoningumas – natūralus vėdinimas padėtų, jei klasės būtų reguliariai vėdinamos pertraukų metu. Tačiau, kaip parodė tyrimas, kai kuriose klasėse CO2 koncentracija kilo nuosekliai, be jokio kritimo. Tai rodo, kad klasės nebuvo vėdinamos per pertraukas.
„Danijos technikos universitete atliktas tyrimas parodė, kad esant prastam vėdinimui žmonės daro daugiau klaidų, krenta jų darbingumas. Tiesa, šis tyrimas atliktas su suaugusiais, o tai reiškia, kad vaikams toks oras kenkia kur kas labiau. Mechaninis vėdinimas ir monitoringas išspręstų daug problemų“, – pasidalijo L.Šeduikytė.
Gerai ventiliuojamose patalpose CO2 koncentracija būna 450-1000 ppm, o 5000 ppm gali sukelti stiprias deguonies trūkumo pasekmes žmogaus organizmui. Vienoje Vilniaus mokykloje aukščiausia užfiksuota CO2 koncentracija – 5152 ppm, vidutinė koncentracija – 1660 ppm. Rekomenduojama norma yra 1000 ppm, o leistina – 1500 ppm. 9-iose iš 11-os klasių CO2 koncentracija viršijo 2000 ppm.
Pamokų metu CO2 koncentracija viršija ir rekomenduojamą, ir leistiną ribą, net esant aukštai žiemos temperatūrai (nuo -1 °C iki +6 °C).
Dėl to nukenčia vaikų sveikata: dažniau sergama įvairiomis kvėpavimo sistemos ligomis, išprovokuojami astmos priepoliai, alerginės reakcijos; mokymosi rezultatai: vaikai tampa irzlūs, mieguisti ir, svarbiausia, jie prasčiau koncentruoja dėmesį, blogiau atlieka mąstymo reikalaujančias užduotis.
Šį tyrimą 2019 gruodį iniciavo Pasyvaus namo asociacija.
