Prie to nuo šiol prisideda ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose atliekamas naujas tyrimas, laikomas tikru proveržiu ne tik magnetinio rezonanso srityje, bet ir kardiologijoje, ypač gydant pacientus, sergančius širdies nepakankamumu ar patiriančius riziką juo susirgti.
Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centre, bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Klinikinės medicinos instituto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, nuo 2019 m. vasario atliekami širdies raumens tyrimai 1,5 Teslos magnetinio rezonanso tomografijos aparatu, kuris pateikia spalvotus, o ne juodai baltus, kaip iki šiol, širdies vaizdus.
Tokius tyrimus Lietuvoje pirmoji įdiegė ir atlieka jungtinė mokslininkų komanda: prof. dr. radiologė Nomeda Valevičienė, doc. dr. kardiologė Sigita Glaveckaitė, dr. radiologas Darius Palionis ir dr. radiologas Artūras Samuilis. „Džiaugiamės, kad pavyko suburti puikiai lyg laikrodis dirbančią specialistų – radiologų ir kardiologų bei kitų sričių specialistų – komandą“, – pabrėžė prof. N.Valevičienė.
Kuo naujasis tyrimas pranašesnis už įprastą širdies magnetinio rezonanso tyrimą?
„Atlikę tyrimą naujuoju magnetinio rezonanso tomografijos aparatu gauname spalvotus širdies raumens vaizdus, kurie padeda nustatyti pakitimus širdies raumenyje ne tik ligai pažengus, bet ir pradinėse ligos stadijose: ar daugėja jungiamojo audinio, ar kaupiasi geležies perteklius, o gal kaupiasi tam tikri baltymai, kurie ilgainiui sutrikdo širdies raumens veiklą.
Tai padeda gana tiksliai ir anksti nustatyti širdies raumens ligą bei parinkti tinkamiausią gydymą“, – pasakojo doc. S.Glaveckaitė.
Šie tyrimai Santaros klinikose pradėti vykdant Vilniaus universiteto projektą „Miokardo struktūrinių pokyčių nustatymas ir jų prognostinės vertės įvertinimas pacientams, sergantiems didelio laipsnio aortos vožtuvo angos stenoze“, kuris finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Pirmasis širdies spalvinio vaizdinimo tyrimas atliktas 2019 metų vasario 12 dieną.
Naujojo tyrimo tikslas – įvertinti subtilius širdies raumens pakitimus pacientams, kurie turi didelio laipsnio aortos vožtuvo susiaurėjimą. Šiuo metu tyrime dalyvauja pacientai iš dviejų Europos sąjungos centrų – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir Olborgo (Danija) universito ligoninės.
„Labai džiaugiamės, kad į mokslinį tyrimą pavyko įtraukti Olborgo universiteto kolegas kardiologus prof. Peterį Sogaardą ir dr. Tomą Zarembą. Vilniaus universiteto mokslininkai visada siekia išplėsti tyrimus ir dalyvauti tyrimuose su kolegomis iš kitų šalių mokslinių centrų“, – sakė gydytojas A.Samuilis.
„Tikime, jog bendradarbiaujant su Danijos mokslininkais vykdomas projektas ateityje padės geriau įvertinti širdies raumens pakitimus pacientams, kuriems nustatytas didelio laipsnio aortos vožtuvo susiaurėjimas, bei laiku pasiūlyti vožtuvo chirurginį gydymą. Tai padės sumažinti širdies nepakankamumo riziką ir pagerins pacientų galimybes gyventi“, – kalbėjo gydytojas D.Palionis.
Apie pusšimtį pacientų jau ištyrę vilniečiai medikai ir toliau į tyrimą įtraukia naujus pacientus, kaupia vertingus mokslinius ir praktinius duomenis, apie pasiekimus skelbia moksliniuose straipsniuose bei tarptautinėse konferencijose.
Ar naujieji tyrimai bus prieinami ir projekte nedalyvaujantiems pacientams?
„Taip, žinoma. Tyrimas atliekamas pacientams, turintiems gydytojo kardiologo siuntimą. Taikydami naują diagnostinę metodiką, įgyjame patirties. Mūsų pagrindinis tikslas – ne tik įdiegti naujas technologijas, bet ir sukaupti darbinę patirtį bei tyrimą taikyti kasdieninėje praktikoje“, – kalbėjo prof. N.Valevičienė.
Šiuo metu magnetinio rezonanso tyrimas yra vienas populiariausių pasaulyje, kadangi gaunama daug diagnostinės informacijos, o neigiamas poveikis tiriamojo sveikatai šiuo metu dar nėra žinomas.
Pirmieji Baltijos šalyse širdies magnetinio rezonanso tyrimai atlikti 2002 metais Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Nuo 2008 metų rudens širdies magnetinio rezonanso tyrimas tapo rutininiu metodu diagnozuojant širdies ligas.
