Tai užtikrinti turėtų padėti Lietuvoje Europos Sąjungos (ES) lėšomis remiamas pilotinis telemedicinos centrų projektas, kuriam numatytas 3,1 mln. eurų finansavimas.
Šį pilotinį projektą su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įgyvendins trys didžiosios šalies medicinos įstaigos: Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikos, Kauno klinikos ir Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL).
Įvertins pacientų srautus
Kaip ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje pasakojo Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai docentas Kęstutis Stašaitis, vadovaujantis naujoves planuojančiai darbo grupei, iš viso bus trys telemedicinos centrai minėtose universitetinėse ligoninėse, kurie bus apjungti tarpusavyje.
Prie jų bus prijungtos devynios (prie kiekvieno po tris) konsultuojamos rajoninės ar regioninės ligoninės.
Kurios regioninės ar rajoninės ligoninės prisijungs prie pilotinio projekto, bus nuspręsta, įvertinus joms tenkančius pacientų srautus ir siunčiamų į didžiąsias ligoninės pacientų kiekį. Jis, anot K.Stašaičio, yra labai nevienodas.
„Yra ligoninių, kurios turi dešimtimis kartų mažiau pacientų, nei kitos, nėra labai užimtos.
Iš kai kurių ligoninių į didžiuosius medicinos centrus pervežama apie 13 proc. pacientų, nors dalies jų ligos nėra sudėtingos ir gydytojai pagal kompetenciją galėtų jas gydyti rajone“, – neabejojo K.Stašaitis.
Konsultuos ir gaus antrą nuomonę
Telemedicinos tinklą sudarys mobili konsolė konsultuojamojoje ligoninėje, prijungta prie paciento lovos.
Prie telemedicinos konsolės bus galima jungti ir diagnostinę įrangą, siųsti kompiuterinės tomografijos, rentgeno ir kitų tyrimų duomenis konsultuojančiam medikui, sėdinčiam anapus ekrano.
Taigi telemedicinos tinklas suteiks galimybę didžiųjų ligoninių medikams per nuotolį konsultuoti rajoninių ar regioninių ligoninių specialistus.
Taip pat tinklas sudarys galimybes didžiųjų universitetinių ligoninių medikams konsultuotis vieniems su kitais ir taip gauti antrą nuomonę.
Telemedicinos pavyzdį galima pamatyti čia:
Mažės pacientų eilės, augs gydytojų kvalifikacija
Doc. K.Stašaitis neabejojo, kad nauda bus milžiniška. Visų pirma Priėmimo skyriuose turėtų sumažėti pacientų srautai, kurie yra išaugę net keturis kartus.
Vien Kauno klinikų Priėmimo skyriuje per dieną apsilanko apie 200 suaugusiųjų pacientų, todėl greitosios medicinos pagalbos automobiliai jau nebetelpa į garažus, o Skubios pagalbos skyriuose susidaro milžiniškos eilės.
Eiles didina ne tik tai, kad neretai į didžiųjų gydymo įstaigų Skubios pagalbos skyrius pacientai kartais kreipiasi be reikalo, kai užtektų vien šeimos gydytojo konsultacijos.
Eilės susidaro ir todėl, kad į didžiąsias ligonines atvyksta nemažai pacientų iš regionų, kurie arba nepasitiki savo ligoninėje dirbančiais medikais, arba yra atsiųsti pačių medikų, manančių, kad jiems nepakanka kompetencijos suteikti pagalbą.
Kadangi telemedicinos centras suteiktų galimybę rajonų ar regionų medikams pasikonsultuoti su kolegomis iš didžiųjų ligoninių, jie galėtų drąsiau patys priimti sprendimus.
„Telemedicina padeda optimizuoti Skubios pagalbos skyrių užimtumą, leidžia anksčiau padėti gydymą kritinių būklių (sepsio, insulto) ištiktiems pacientams, gerina gydymo rezultatą“, – spaudos konferencijoje sakė K.Stašaitis.
Taip pat tai padidina rajonų ar regionų gyventojams gauti universitetinės ar respublikinės ligoninės lygio gydymo paslaugas arčiau savo gyvenamosios vietos.
Sumažėtų pervežimų iš rajonų
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė daktarė Jelena Kutkauskienė taip pat vylėsi, kad įgyvendinus projektą jų ligoninėje sumažės eilės, bus mažiau lengvesnių pacientų ir medikai galės labiau susitelkti į sunkesnius atvejus.
„Mūsų ligoninėje per metus apsilanko kas penktas vilnietis. Pacientų spektras yra labai platus ir sklandžiai organizuoti darbą yra didelis iššūkis.
Tikimės, kad įgyvendinus projektą bus mažiau pervežimų iš rajonų, palaikysime su ten dirbančiais medikais tinkamą kontaktą ir pacientams vietoje bus suteikta kokybiškesnė paslauga“, – kalbėjo J.Kutkauskienė.
Taip pat RVUL vadovė vylėsi, kad telemedicinos paslaugos padės lengviau stabilizuoti sudėtingos būklės pacientus.
„Tikimės ir kitoje pusėje, rajonų ligoninėse, dirbančių gydytojų kvalifikacijos kėlimo, kad jie drąsiau priims sprendimus ir laikui bėgant sumažės telekomunikacijų poreikis“, – sakė J.Kutkauskienė.
Pritrauktų daugiau jaunųjų specialistų
VUL Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Motiejūnienė Bilotienė pastebėjo, kad telemedicina yra plačiai pasaulyje taikoma ir pasiteisinusi praktika.
A.Motiejūnienė Bilotienė prie visų anksčiau išvardintų privalumų pridėjo ir viltį, kad tokia naujovė, jeigu bus sėkmingai įgyvendinta Lietuvoje, padės pritraukti į periferiją daugiau jaunųjų specialistų. Taip būtų bent iš dalies išspręsta gydytojų regionuose trūkumo problema.
„Jaunieji gydytojai, turėdami galimybę bet kuriuo metu konsultuotis su didesnę patirtį turinčiais kolegomis didžiuosiuose centruose, jausis tvirčiau, priimdami su pacientų gydymu susijusius sprendimus.
Tai būtų dar vienas svarus argumentas prie regionuose siūlomo gerovės paketo jauniems specialistams“, – neabejojo A.Motiejūnienė Bilotienė.
Tikisi projektą pradėt įgyvendinti kitąmet
Šiuo metu, pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, vyksta projekto parengiamieji darbai, projektai teikiami derinti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms.
Jeigu viskas bus išspręsta sėkmingai ir šiemet biudžete numatytos lėšos būtinai projektui įrangai įsigyti, projektas bus pradėtas įgyvendinti jau kitąmet.
A.Veryga neabejojo, kad šis pilotinis projektas turėtų pastūmėti Lietuvą technologine prasme į priekį.
„Telemedicina yra įrankis, kuris leidžia paslaugas išlaikyti maksimaliai arti, šiek tiek nukraunant didžiąsias įstaigas.
Tai tikrai nėra naujovė pasaulyje ir mes manome, kad Lietuva yra pribrendusi tokiam sprendimui“, – kalbėjo ministras.
A.Veryga žadėjo, kad naudojant telemediciną nebus apsiribojama vien teikiant skubiąją pagalbą.
Kol kas projektas yra tik pilotinis, nes, anot ministro, jis per daug sudėtingas, kad būtų galima iš karto pradėti jį vykdyti visoje Lietuvoje.
Tik įgyvendinus pilotinį projektą paaiškės, kiek tam reikia įrangos ir specialistų, kad būtų galima telemedicinos paslaugas diegti visoje šalyje.
Iš pradžių planuojama, kad įdiegus konsultacines telemedicinos paslaugas didžiosios ligoninės išsivers tik su šiuo metu turimais specialistais, kurie konsultuos kolegas mažesnėse ligoninėse. Tačiau, pasak K.Stašaičio, yra numatytas finansavimas ir vienai komandai, dedikuotai tik konsultacijoms, išlaikyti.
