Šis proveržis suteikia vilčių patikimiau kovoti su liga, pasaulyje nusinešančią daug moterų gyvybių.
Krūties vėžys yra viena dažniausių moterų onkologinių ligų, tad būtina reguliariai tikrintis, kad liga būtų aptikta kuo ankstesnės stadijos, kai pacientėms dar nepasireiškia jokių akivaizdžių simptomų.
Jungtinėje Karalystėje vyresnėms kaip 50 metų moterims rekomenduojama mamogramą pasidaryti kas trejus metus, o kiekvieno tyrimo rezultatus analizuoja po du nepriklausomus ekspertus.
Tačiau interpretuojant šias nuotraukas klaidų tikimybė išlieka. Dalis mamogramų pažymimos kaip klaidingai teigiamos – t. y., liga diagnozuojama sveikai pacientei. Taip pat pasitaiko atvejų, kai įsimetusio vėžio požymiai lieka nepastebėti.
Vis dėlto JAV interneto milžinės „Google“ centralizuotų sveikatos duomenų tarnybos („Google Health“) tyrėjai apmokė dirbtinio intelekto (DI) technologija pagrįstą programą aptikti vėžio požymius analizuojant tūkstančius mamogramų, padarytų Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Valstijose gyvenančioms moterims.
Šias nuotraukas jau anksčiau buvo patikrinę gydytojai žmonės, tačiau per analizę, atliekamą naujosios programos, nebuvo naudojami pacienčių ligos istorijų duomenys, kaip yra įprasta vykdant klinikines procedūras.
Tyrėjai nustatė, kad DI modelis pajėgus pagal rentgeno nuotraukas diagnozuoti krūties vėžį apytikriai tokiu pačiu tikslumu, kaip ir kvalifikuoti radiologai.
Be to, DI analizė pasižymėjo mažesniu neteisingai nustatomų teigiamų vėžio diagnozių kiekiu: 5,7 proc. Jungtinėse Valstijose ir 1,2 proc. – Britanijoje.
Taip pat buvo užfiksuota mažiau atvejų, kai esamos ligos požymiai mamogramose būdavo neaptinkami. Analizuojant medžiagą iš JAV, tokių klaidų buvo 9,4 proc. mažiau, o tiriant brites klaidų skaičius buvo sumažintas 2,7 procento.
„Kuo anksčiau identifikuojamas krūties vėžys, tuo geriau pacientei“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Google Health“ komandos Jungtinėje Karalystėje vadovas Dominicas Kingas (Dominikas Kingas).
„Mūsų nuomone, ši technologija padeda ir sudaro galimybę ekspertui – arba, galiausiai, pacientui – užsitikrinti geriausią baigtį, remiantis visomis turimomis diagnostikos priemonėmis“, – pridūrė jis.
Kompiuterio „antroji nuomonė“
Britanijoje visas mamogramas patikrina po du radiologus – tai yra būtina, bet daug darbo reikalaujanti procedūra.
„Google Health“ tyrėjų grupė taip pat atliko eksperimentų, per kuriuos kompiuterinės analizės išvada buvo sugretinama su pirmiau tą pačią nuotrauką išanalizavusio vieno specialisto nuomone.
Jeigu abi diagnozės sutampa, patikrinimas laikomas baigtu. Antrojo specialisto nuomonės atsiklausiama tik tais atvejais, jeigu pirmojo tikrintojo ir kompiuterinės analizės išvados būna skirtingos.
D. Kingo ir jo bendradarbių rezultatai, paskelbti žurnale „Nature“, rodo, kad naudojant DI pirmojo specialisto įvertinimams tikrinti antrojo specialisto darbo krūvį galima sumažinti iki 88 procentų.
„Raskit man šalį, kur kuris nors slaugytojas arba gydytojas nebūtų apsikrovęs darbu“, – kalbėjo D. Kingas.
„Yra galimybė, kad ši technologija taps paspirtimi esamai puikiai tikrintojų [žmonių] tarnybai“, – pridūrė jis.
Tyrėjai sakė, kad dar reikia atlikti daugiau tikrinimų, bet išreiškė viltį, kad ši technologija kada nors taps pakankamai patikima „antrąja nuomone“ vėžio diagnostikoje.
