Tačiau Respublikinės Kauno ligoninės Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vyresnioji specialistė Jūratė Kuzmickaitė teigė, kad ši informacija melaginga.
„Viską apibendrinus – pastaroji savaitė buvo toks košmarėlis. Pirmos dienos atrodė kaip komedija, tačiau kuo toliau, tuo labiau viskas panašėjo į tragediją.
Tikrai nuoširdžiai pikta, kad egzistuoja toks supuvęs požiūris į pagyvenusius ligonius. Visą šią sistemą prilyginčiau tam tikrai eutanazijos formai“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Regina Časienė (28 m.), močiutę globojančios moters Irenos dukra.
R.Časienė šia istorija nusprendė pasidalinti, norėdama parodyti, kaip ligoninėse elgiamasi su garbaus amžiaus žmonėmis, negalinčiais pasirūpinti savimi.
„Respublikinė Kauno ligoninė (3-oji ligoninė). Vidaus ligų skyrius. Guli močiutė su nustatytu specialiuoju nuolatinės slaugos poreikiu.
Pati jau nekalba, nevaikšto, nepavalgo, todėl prie jos nuolat budi mano mama. Nuvažiuoja ryte 8 val. ir būna iki 20 val., kol močiutė eina miegoti. Visą tą laiką mama nesitraukia nuo lovos, maitina ją, girdo, keičia sauskelnes, prižiūri, kad kateteris lašant lašelinei neužsispaustų.
Taip, visą šį darbą turėtų atlikti sesutės padėjėja, bet žinot, kiek ligonių skirta vienai sesutei ir jos padėjėjai? Jei neklystu ir jei nepamelavo, tai apie 14. Kaip suspėti pamaitinti 14 tokių ligonių, jei lėkštės surenkamos nepamaitinus nė 3? Kaip suspėti visiems pakeisti sauskelnes? Fiziškai neįmanoma. Krūviai visiškai neadekvatūs ir nežmoniški.
Todėl mano mama sėdėjo ir pati viską darė, kad močiutė būtų pavalgiusi, kad neatsirastų iššutimų ar pragulų. Gerai, kad ji turi tokią galimybę. O kurių ligonių artimieji turi eiti į darbus ar šiaip neturi galimybės nuolat būti šalia, tai tie ir lieka nepamaitinti, neprižiūrėti. Na, bet čia sistemos kaltė ir problema“, – kalbėjo kaunietė.
Reikalinga lašelinė nesulašinta
Atėjus savaitgaliui, R.Časienės mama, kaip ir kasdien, budėjo prie senolės. Močiutei paskirtos dvi lašelinės per dieną: ryte ir vakare. Seselės rytinę lašelinę sulašina, tačiau vakarinės Irena niekaip nesulaukia. Ji negali vykti namo, kol nesulašės lašelinė, todėl ji pradeda aiškintis, kada lašins. Seselė praneša, kad jau sulašinta.
„Kada? Ryte, sako. Negali būti, gi dvi lašelinės iš eilės negali lašėti, o ir niekas tos antros lašelinės nematė. Eina sesutė į procedūrų kabinetą, ten pažymėta, kad lašelinė sulašėjo 16 val. Tikrai? Tuo metu mano mama sėdėjo prie lovos, jokios lašelinės ar apskritai sesutės vizito nebuvo.
Tik pakėlus balsą lašelinė visgi padaroma. Beje, tik mano mamos prižiūrimai močiutei. Kitai ligonei, kuriai buvo paskirtas toks pat gydymas, lašelinė taip ir nebepastatoma. Niekas šalia jos nebudi, tai kam švaistytis? Baisu“, – piktinosi moteris.
Savaitgalį pacientė negavo maisto
R.Časienės tvirtinimu, iki penktadienio dar viena palatoje gulėjusi močiutė po insulto buvo gan guvi, gyvybinga, vis ką bandydavo rodyti, tik jau pasakyti nieko negalėjo.
„Spėkit, ar per savaitgalį ji gavo bent šaukštelį maisto? Teisingai – negavo. Maistą dalijanti darbuotoja atnešdavo lėkštę į palatą, padėdavo, o po kiek laiko atėjusi nusišaipydavo: „Tai nieko nenori, nevalgai?“ – ir išnešdavo lėkštę. Nejudančiai, nekalbančiai močiutei taip pasakydavo. Makabriška.
Po savaitgalio jos būklė stipriai pablogėjo, jos nebeišleis namo, tik pasakė, kad paskambins artimiesiems, kai jau bus viskas. Artimieji – girtaujantys vyras ir sūnus. Tikriausiai todėl buvo nuspręsta, kad šios močiutės jau nebereikia prižiūrėti.
Sekmadienį vakarienei – omletas. Viskas būtų puiku, omletas skanus, tik kad jis ledo šaltumo. Neperdedu ir nepagražinu. Ne šiltas, ne drungnas – šaltas. Kaip mano mama apibūdino, tai lyg būtų ryte pagamintas ir visą dieną laikytas ant palangės. Kaip tokį maitinti ligoniui?“ – svarstė ji.
Nemokamos kelionės namo galimybė nesuteikta
Išrašius močiutę iš ligoninės, pagal LR įstatymus, ji turėtų būti valstybės lėšomis su greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobiliu parvežta namo.
„Deja, Kauno Respublikinėje ligoninėje LR įstatymai negalioja. Buvome informuoti, kad ligoninė yra sudariusi sutartį su privačia įmone, kuri teikia pervežimo paslaugas, o ligoniai patys susimoka.
Mama susisiekė su Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotoja, kuri patikino, kad tikrai tokia paslauga teikiama nemokamai, tiesiog ligoninė turi patvirtinti tokį pervežimą. Ligoninė netvirtina, nes turi sutartį su privačia įmone. Tiesiog atsisako tvirtinti ir tiek. Mano mama pati išsikvietė GMP, kad ši parvežtų močiutę namo, susimokėjo.
Jei norite dar parsivežti žmogų namo – būkit ir nesitraukit. Kitu atveju lieka didžiulė tikimybė, kad nebebus ką parsivežti“, – kalbėjo R.Časienė.
Skiria ypatingą dėmesį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimui
„Suprantame močiutės artimųjų susirūpinimą ir apgailestaujame dėl susidariusios padėties. Sprendžiant iš informacijos, kurią pateikė močiutės globėja, garbaus amžiaus pacientės pervežimas į namus iš ligoninės (šiuo atveju – Respublikinės Kauno ligoninės) turėjo būti be papildomo mokėjimo iš paciento.
Vadovaujantis Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašu, pacientai turi būti pervežami iš gydymo įstaigos į namus po stacionarinio gydymo, jei tai būtina dėl paciento sveikatos būklės (indikacijas nustato siunčiančioji asmens sveikatos priežiūros įstaiga)“, – dėstė SAM Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vyr. specialistas Artūras Šimkus.
Anot A.Šimkaus, jeigu Respublikinė Kauno ligoninė išrašydama pacientę iš stacionaro nustatė, kad dėl savo sveikatos būklės ji turi būti pervežama specialiai pritaikyta transporto priemone, pavyzdžiui, gulinti, vadinasi, turėjo užtikrinti ir tinkamą pervežimą bei už jį sumokėti pervežančiai GMP įstaigai.
Pacientas ar jo artimieji už pervežimą GMP įstaigai turėtų mokėti tik tuo atveju, jei dėl paciento sveikatos būklės pervežimas GMP automobiliu nėra būtinas ir pacientas pervežamas savo paties ar artimųjų prašymu.
„Taip pat paaiškiname, kad pacientų skundų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas žmonės turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu gydymo įstaigoje, kurioje, jų manymu, buvo pažeistos paciento teisės.
Jeigu pacientui kyla klausimų dėl suteiktų gydymo paslaugų kokybės ir (ar) galimai pažeistų paciento teisių, pirmiausia su skundu reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą, kuria žmogus yra nepatenkintas. Gydymo įstaiga, gavusi skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų.
Tuo atveju, jeigu paciento netenkina skundo nagrinėjimo rezultatai gydymo įstaigoje, jis turi teisę kreiptis į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas: dėl suteiktų asmens sveikatos paslaugų kokybės įvertinimo – į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, dėl galimai neetiško sveikatos priežiūros specialistų elgesio – į Lietuvos bioetikos komitetą, pridedant gydymo įstaigos atsakymą ar jo kopiją“, – paaiškino specialistas.
Šiuo metu rekomenduojami slaugytojų darbo krūviai, pasak A.Šimkaus, yra reglamentuoti Slaugytojų darbo krūvio nustatymo tvarkos apraše. Rekomenduojamas maksimalus pacientų skaičius yra 10 pacientų vienam slaugytojui, dirbančiam darbo dienomis su slaugytojo padėjėju stacionare, kur teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos.
SAM, formuodama sveikatos politiką ir kurdama sveikatos sistemos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, skiria ypatingą dėmesį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimui bei ragina gydymo įstaigų vadovus prisiminti, kad minėtos paslaugos turi būti nukreiptos į jų gavėjo, t. y. paciento gerovę.
Nemokamas pervežimas neturėjo būti suteiktas
„Į Respublikinę Kauno ligoninę (RKL) Greitoji medicinos pagalba atvežė 95 m. sunkios būklės močiutę, kurią lydėjo jos globėja ponia I. (moteris, kuri slaugo, globoja senolę, moka transporto išlaidas ir kt. Už tai jai moka valstybė). Šią istoriją socialiniame tinkle „Facebook“ platina šios globėjos, ponios I. dukra, močiutės ligoninėje nelankiusi ir viską interpretuojanti pagal mamos pasakojimus.
RKL personalui, visai komandai – gydytojams, slaugytojoms, slaugytojų padėjėjoms pavyko močiutę ištraukti iš sunkaus susirgimo, jos būklę stabilizuoti. Paskirtas gydymas pasiteisino, visų bendromis pastangomis pacientė ėmė sveikti, kol buvo išrašyta iš RKL stacionaro į namus.
Per visą šį laiką ligoninė nesulaukė nė vienos pastabos, nusiskundimo, pretenzijos iš močiutės globėjos ponios I. Prieš išrašant močiutę iš ligoninės globėjai buvo pasiūlyta pastabas apie gydymą ir slaugą išdėstyti raštu. Ji atsisakė.
Globėjos dukra dabar teigia, kad viskas buvo gerai, tik savaitgalį prasidėjo problemos“, – pasakojo RKL Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vyresnioji specialistė Jūratė Kuzmickaitė.
J.Kuzmickaitės tvirtinimu, savaitgalis RKL Vidaus ligų skyriuje buvo sunkus: daug naujų guldymų dėl ūminių susirgimų, daug ligonių, negalinčių savęs apsitarnauti (virusų sezonas ypač pavojingas garbaus amžiaus žmonėms) – jiems reikia ne tik medicininių procedūrų, bet ir higieninių, ir maitinimo, kartais – per zondą.
„Natūralu, kad slaugytojos, kurių savaitgaliais mažiau, visų vienu metu pamaitinti nespėja. Bet niekada nebūna taip, kad pacientas liktų nevalgęs. Tiesiog eilė jį maitinti ateina vėliau. Sakymas, kad močiutė negavo maisto – melagingas.
Dėl atvėsusio maisto – taip, omletas buvo atvėsęs. Ligoninės išplanavimas toks, kad tiekiant maistą iš virtuvės į Vidaus ligų skyrių tenka nukakti ilgą atstumą. Sriubos ir košės karštį išlaiko ilgai, omletas – ne.
Tačiau kol ligoninė neturi termopadėklų, kiekviename skyriuje yra galimybė pašildyti maistą. Kodėl močiutės globėja nesikreipė į personalą ir nepaprašė pašildyt omletą, negaliu atsakyti. Tai, kad viena iš dviejų priklausiusių lašelinių buvo nesulašinta – melas. Lašelinės, kurios užregistruotos gydytojų paskyrimų lape, sulašintos.
Kalbant apie nemokamą pervežimą, jis neturėjo būti suteiktas. Močiutės globėja kas mėnesį gauna valstybės išmokas, skirtas senolės transportavimui. Šios lėšos turi būti naudojamos pagal paskirtį.
Būtent SAM leidžia ligoninėms nusistatyti indikacijas, kurioms esant ligoninė savo lėšomis gabena pacientus iš gydymo įstaigos namo ar į kitą gydymo įstaigą. RKL nustatyta indikacija – tie atvejai, kai reikia nuolatinio nepertraukiamo deguonies tiekimo. Jokio skirtumo, su kokia GMP sudaryta sutartis.
Kartais būna, kad pacientas, vienišas, beglobis, neturintis artimųjų, pavyzdžiui, po insulto turi būti gabenamas į slaugos ligoninę. Tuomet priimamas sprendimas atskira tvarka. Minimu atveju yra globėja, kuri gauna valstybės kompensaciją transporto išlaidoms. Tad reikalauti, kad ligoninė savo lėšomis gabentų pacientę namo, yra mažų mažiausiai nesąžininga“, – patikino J.Kuzmickaitė.
Trūksta slaugos darbuotojų
„Aplaidaus, atmestinio slaugos darbuotojų darbo nepateisiname. Tačiau slaugos darbuotojų stygius, dideli darbo krūviai, kai vienam slaugytojui tenka slaugyti daug sunkių ligonių, slaugytojų padėjėjų trūkumas gali sudaryti situaciją, kai slaugytojas tiesiog fiziškai nesuspėja atlikti visų paskyrimų.
Slaugytojo darbas yra labai sunkus ir atsakingas, tai ne vien tik gydytojo paskyrimų vykdymas, vaistų sulašinimas – slaugytojui tenka rūpintis paciento higiena, maitinimu, pragulų profilaktika ir t.t.
Svarbu, kaip skyriuje organizuotas slaugos darbas, kiek yra pacientų ir kiek slaugytojų, padėjėjų, kurie užtikrina savalaikį visų slaugos ir priežiūros paslaugų teikimą“, – Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Danutė Margelienė.
Anot D.Margelienės, esant dideliems darbo krūviams, slaugytojai patiria pervargimą, išsekimą, įtampą ir stresą, kuris alina darbuotojus. Nei vienas slaugytojas nesirenka sąmoningai kenkti pacientams, greičiau darbas organizuotas nepakankamai efektyviai, trūksta darbuotojų.
Kadangi slaugytojų darbas yra labai sunkus, o darbo užmokestis nėra didelis, vis mažiau darbuotojų ateina į slaugos praktiką, neužsilieka skyriuose, kur būna labai sunkios darbo sąlygos.
