Čia gimsta projektai naujoms vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo strategijoms kurti, taip pat – biožymenų, vaistų taikinių tyrimui.
2017 m. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Biobankas tapo pirmuoju licencijuotu biobanku Lietuvoje, o greitai šalis turės ir Nacionalinį biobanką – trečiadienį pasirašyta didelį proveržį žadanti projekto „Žmogaus biologinių išteklių centras“ jungtinės veiklos sutartis.
„Visame pasaulyje biobankų mėginiai būtini taikomųjų biomokslų tyrimams, be jų neįsivaizduojama medicinos pažanga. Istoriškai NVI veikė seniausia projektinių biomėginių saugykla, o šiuo metu – tai pirmasis licencijuotas biobankas, kurio pavyzdžiu kuriami kitų institucijų biobankai“, – pabrėžė projekto pareiškėjo – NVI – vadovė prof. Sonata Jarmalaitė.
Įgyvendinus projektą ketinama surinkti daugiau kaip milijoną mėginių, ketvirtis iš jų bus NVI saugyklose. Visgi pagrindinis projekto tikslas – įsijungti į tarptautinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą BBMRI-ERIC (didžiausią biobankų konsorciumą Europos Sąjungoje), sukuriant šiuolaikišką nacionalinio biobanko infrastruktūrą Lietuvoje.
Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius akcentuoja, kad vieninga infrastruktūra žmogaus audiniams saugoti Lietuvoje kuriama pirmą kartą. Jo teigimu, modernaus Žmogiškųjų biologinių išteklių centro Lietuvai iš tiesų trūko.
„Nacionalinis biobankas padės vystyti medicinos mokslą, todėl puiku, kad į jo kūrimą įsitraukė visos Lietuvos medicinos aukštosios mokyklos bei gydymo įstaigos, kuriose sukoncentruotas medicinos mokslas.
Žmonės, sutikę biologinius išteklius saugoti biobanke, reikšmingai prisidės prie mokslo pažangos ir ateities medicinos. Dar daugiau, turėdama šį centrą, Lietuva galės tapti visaverte Europos mokslinių tyrimų bendrijos nare“, – sakė Kauno klinikų generalinis direktorius.
Kaip pastebi projekto partnerio Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktorė inovacijoms prof. Augustina Jankauskienė, Nacionalinis biobankas yra ypatingai svarbus tarptautiniam moksliniam bendradarbiavimui ir inovacijoms. Kartu, sutiko ji, tai ir galimybė kiekvienam Lietuvos gyventojui prisidėti prie medicinos mokslo plėtros.
„Tai padaryti paprasta: duodant sutikimą panaudoti savo biologinę medžiagą moksliniams tyrimams. Tarptautiniu mastu vykdomi projektai suteikia impulso medicinos pažangai, kad liktų vis mažiau neatsakytų šios srities klausimų“, – kalbėjo profesorė.
Ligų ar populiaciniuose biobankuose sukaupta biologinė medžiaga ir sveikatos informacija naudojama ne tik mokslui, sveikatai (mokslo žinioms apie žmogaus sveikatą, ligas, jų diagnostiką ir gydymą plėtoti), bet ir verslui – biotechnologijų, farmacijos pramonės įmonėms vystyti.
Galutinis biobankų tikslas – visuomenės gerovės gerinimas tobulinant profilaktines ir prevencines programas, formuojant naujas ligų diagnostikos ir gydymo strategijas.
„Su šio projekto startu sukuriamos galimybės sistemingai kaupti Lietuvos gyventojų populiacinį biobanką – sveikų gyventojų duomenis. Toks biobankas yra pagrindas ilgalaikiams tyrimams, leidžiantis įvertinti populiacijos genetinius ypatumus ir sudarantis prielaidas individualizuotai medicinai“, – teigia ir Vilniaus universiteto mokslo prorektorius Rimantas Jankauskas.
Prie projekto taip pat prisijungė ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos bei Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras.
Šį projektą siekiama įgyvendinti pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonę Nr. 01.1.1-CPVA-V-701 „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūros plėtra ir integracija į europines infrastruktūras“.
