Tyrime dalyvavo 30 ūminiu koronariniu sindromu sergančių žmonių ir 10 žmonių su stabilia angina. Nestabili krūtinės angina – tai pasikartojantis krūtinės skausmas, kylantis dėl nepakankamo širdies aprūpinimo deguonimi. Ši liga yra siejama su ūminiu koronariniu sindromu ir gali sukelti širdies infarktą. Mokslininkai paėmė tyrimo dalyvių išmatų mėginius ir iš jų išskyrė žarnyno bakterijas. Bakterijų mėginiai taip pat buvo paimti iš plokštelių koronarinėse arterijose.
Mokslininkai nustebo, kad žarnyne dominuoja Bacteroidetes ir Firmicutes tipo bakterijos, o kraujagyslių apnašose – proteobakterijos ir aktinobakterijos. Nuostabą tai sukėlė todėl, kad proteobakterijos ir aktinobakterijos yra pro-infekcinės. Tai reiškia, kad jų būklė gali prisidėti prie aterosklerozinių plokštelių skilimo, kuris gali sukelti širdies smūgį.
Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad ūminiu koronariniu sindromu sergančių žmonių mėginiuose yra daugiau Firmicutes tipo bakterijų, fusobakterijų ir aktinobakterijos, o štai žmonių su stabilia krūtinės angina mėginiuose buvo daugiau Bacteroidetes tipo bakterijų ir proteobakterijų. Tai dar kartą patvirtina, kad bakterijos, ypač žarnyno, daro įtaką ir širdies sveikatai.
Eugenia Pisano, pirmoji tyrimo autorė, taip pakomentavo rezultatus: „Skirtingos bakterijos išskiria skirtingus cheminius judninius, kurie gali sukelti kraujagyslių plokštelių destabilizaciją ir širdies smūgį. Reikia daugiau tyrimų, kad įsitikintume, ar šie metabolitai turi įtakos plokštelių nestabilumui“. Tolimesniais tyrimais bus bandoma išsiaiškinti, ar žalingas bakterijas galima šalinti antibiotikais, taip sumažinant širdies smūgio riziką.
Tačiau žmonės turėtų susikoncentruoti ne į gydymą, bet į profilaktiką. Rūkymas, alkoholis, prasta mityba, perteklinis vaistų vartojimas – daugybė kasdienių veiksnių kenkia žarnyno mikroflorai. Reikėtų nepamiršti valgyti daugiau skaidulų turinčio maisto, riboti riebalų vartojimą, sportuoti, gerti pakankamai vandens ir gerai išsimiegoti.
