Galbūt ne vienas žmogus pagalvos: „Ar verta sau sukti galvą dėl paprasto peršalimo?! Maža bakterija manęs neįveiks.“ Tačiau jų žinios apie bakterijas gali būti pasenusios. – Kai kurios bakterijos yra įgijusios nepaprastų galių. Vis daugiau mūsų ginklų, t. y. antibiotikų, tampa nebeveiksmingi, nes vis daugiau bakterijų yra atsparios antimikrobinėms medžiagoms ir vaistams.
Dėl infekcijų, kylančių dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, visame pasaulyje kasmet miršta 700 000 žmonių, t. y. tiek pat, kiek ir nuo pasaulinėmis grėsmėmis laikomų kitų infekcinių ligų. Labiausiai nukenčia silpniausieji – naujagimiai, maži vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės. Todėl visuomenės, kurios didžiuojasi tuo, kad rūpinasi savo pažeidžiamiausiais nariais, kaip antai ES ir Japonija, negali nereaguoti į atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemą. Būtina skubiai imtis veiksmų, jau pernelyg ilgai delsėme.
Turime vykdyti Okajamos G 20 sveikatos apsaugos ministrų susitikime prisiimtus įsipareigojimus. Žinome, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra įvairialypė problema. Sveikatos apsaugos ministrai vieni šios problemos niekada neišspręs. Veiksmų būtina imtis taikant bendros sveikatos koncepciją, t. y. jie turi apimti žmonių ir gyvūnų sveikatą bei aplinką.
2016 m. Japonijoje pradėtas įgyvendinti nacionalinis veiksmų planas parodė, kad įvairius sektorius apimantis požiūris duoda teigiamų rezultatų. 2018 m. Japonijoje antimikrobinių medžiagų naudojimą gydant žmones sėkmingai sumažinome maždaug 11 proc., palyginti su 2013 m. Tai pavyko ėmusis įvairių veiksmų, be kita ko, paskelbus gaires dėl racionalaus naudojimo ir paskatinus pediatrus be būtino reikalo neskirti antimikrobinių medžiagų. Be to, keliose Azijos šalyse pradėta taikyti priežiūros sistema, kuria siekiama padėti anksti nustatyti dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms kylančias hospitalines infekcijas.
ES lygmeniu rezultatų jau duoda bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planas. Jis yra pagrindas kovojant su atsirandančiu ir didėjančiu atsparumu antimikrobinėms medžiagoms. Be to, naujuose ES teisės aktuose dėl veterinarinių vaistų ir vaistinių pašarų nustatytos griežtesnės kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms priemonės. Be kita ko, 2017 m. priimtomis ES gairėmis užtikrinama, kad antimikrobinės medžiagos medicinoje būtų naudojamos racionaliai; panašios gairės 2015 m. priimtos ir dėl veterinarinių vaistų.
Svarbiausia sąlyga siekiant įveikti atsparumą antimikrobinėms medžiagoms yra paprasta: antibiotikus reikia naudoti tik tada, kai būtina. Čia gali padėti skiepai, geresnės diagnostikos priemonės ir alternatyvūs gydymo būdai. Pasiskiepijus sumažėja tikimybė užsikrėsti, taigi ir tikimybė, kad prireiks antibiotikų. Šiandien suvienijame jėgas, nes atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra pasaulinio masto problema. Bakterijos nepaiso sienų ir joms nereikia vizų. Raginame sustiprinti tarptautinius tinklus. Jei aktyviai nespręsime atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemos, ji gali tapti mums pražūtinga: 2050 m. metinis mirčių dėl jos skaičius gali pasiekti 10 mln., o žala ekonomikai – 100 trln. EUR. Todėl siekiant apsaugoti mūsų rytojų bus vis svarbiau palaikyti pasaulinę partnerystę, pvz., tokią, kokią užmezgė Japonija ir ES.
Minėdamos 2019 m. Pasaulinę informavimo apie antibiotikus savaitę, ES ir Japonija dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą kuo labiau stengtis sumažinti atsparumą antimikrobinėms medžiagoms ir sudaryti sąlygas ateities kartoms apsisaugoti nuo neišgydomų infekcijų, kurias sukelia daugeliui vaistų atsparios bakterijos.
