Kaip skelbia portalas lrt.lt, šiuo metu ligoninėje vyksta tarnybinis patikrinimas, tačiau RVUL direktorė Jelena Kutkauskienė jau apsisprendusi dėl Ortopedijos ir traumatologijos centro vadovo N.Porvanecko likimo.
Primename, kad prieš kelias savaites spalio 19 d. jaunas šios įstaigos traumatologas, dviejų vaikų tėtis pasitraukė iš gyvenimo. Kolegos teigė, kad tai galėjo nulemti ir darbe patirtos patyčios bei žeminimas. Esą tiesioginis mediko vadovas grasinęs gydytojui neleisti pereiti dirbti į kitą skyrių ir net žadėjo atimti licenciją.
Plačiau apie šią istoriją galite paskaityti čia.
Po mediko savižudybės daugybė jo kolegų viešai prakalbo apie darbe patiriamas patyčias ir nepalankų psichologinį klimatą.
Spalio 26 dieną prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir RVUL medikai uždegė žvakučių ir padėjo gėlių, ne tik pagerbdami išėjusio kolegos atminimą, bet ir atkreipdami dėmesį į įsisenėjusias sveikatos apsaugos sistemos problemas.
Po mediko mirties bendradarbiai atviravo, kad pasitraukti iš gyvenimo jauną specialistą pastūmėjo darbo sąlygos ir galimi nesutarimai su savo vadovu, ilgametę patirtį turinčiu profesoriumi.
Šis įvykis atvėrė gilesnes sveikatos apsaugos sistemos problemas: imta atviriau kalbėti, kad medicinos įstaigose susiduriama ne tik su dideliais darbo krūviais ir apsunkintomis darbo sąlygomis, bet ir apie tai, jog gydymo įstaigų aplinkoje kai kurie vadovai naudoja ir psichologinį smurtą.
Ši akcija, medikų teigimu, kartu buvo ir iniciatyva, kurios tikslas „išreikšti griežtą NE psichologiniam smurtui darbo aplinkoje“. Iniciatyva siekiama atkreipti valdžios atstovų dėmesį į įsisenėjusias sveikatos apsaugos sistemos problemas.
Akciją inicijavę medikai kvietė valdžios atstovus diskutuoti ir kartu parengti priemonių planą, leisiantį efektyviai reaguoti į pranešimus apie psichologinį smurtą medicinos įstaigose.
Po parodytos sveikatos apsaugos sistemoje žiojėjančios žaizdos, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga LRT radijui teigė žadantis grįžti prie svarstymų įvesti medicinos įstaigų vadovų kadencijas.
„Mes kadencijas siūlėme. Aš galėčiau parodyti raštą pačių medikų, kur buvo parašyta, kad nereikia tų kadencijų, kad tai kels kažkokį psichologinį netikrumą ir taip toliau. Tai jei bendruomenė sako, kad reikia, žinoma, kad grįšime.
Aš tikrai esu šalininkas, kad vadovai neturi sėdėti po dešimt, dvidešimt metų, nes stovintis vanduo – ten rizikų yra daug visokių ir tikrai sveika žmonėms rotuotis, keistis, būti nuolatiniame tonuse, girdėti poreikį tų, su kuriais dirbi ir žinoti, kad esi laikinas, o ne amžinas kažkokioje pozicijoje, nepajudinamas“, – kalbėjo ministras.
Taip pat ministras sakė, kad už psichologinės pagalbos prieinamumą turi būti atsakingi įstaigų vadovai. Tam pritarė ir premjeras Saulius Skvernelis.
„Tai yra ne tik medikų problema. Visose profesijose, kurios patiria vienokį ar kitokį stresą, ta problema yra. Atskiros institucijos tvarkosi ir sprendžia“, – po Vyriausybės posėdžio sakė S. Skvernelis, atkreipęs dėmesį, kad tokios problemos žinomos ir vidaus reikalų sistemoje, kur atsirado psichologai.
Premjeras pridūrė: „Medikai yra ta sritis, kuri patiria didžiulį emocinį stresą, turi būti sudaryta pagalba ir visos reikiamos priemonės gauti specialisto konsultaciją ir pagalbą“.
BNS trečiadienį skelbė, kad medikams vis garsiau kalbant apie darbe patiriamą psichologinį smurtą, didžiųjų ligoninių vadovai teigė siekiantys darbuotojams suteikti reikiamą pagalbą.
RVUL darbuotojus po šioje įstaigoje dirbusio mediko savižudybės konsultuoja psichologai, skyrių vadovams organizuojami lyderystės ir komandinio darbo mokymai.
„Kalbant apie įstaigą ištikusios krizės valdymą, stengėmės veikti operatyviai, darbuotojams buvo sudaryta galimybė darbo metu gauti psichologinę pagalbą. Vis garsiau viešojoje erdvėje kalbant apie mobingo problemas, deklaravau aiškiai, kad to netoleruosiu“, – BNS citavo Seimo komisijos posėdyje trečiadienį pasisakiusią nuo liepos RVUL vadovaujančią J.Kutkauskienę.
Ligoninės vadovė teigė, kad atslūgus įtampai, maždaug po pusės metų, psichologai rekomendavo visos įstaigos mastu atlikti psichoemocinės rizikos vertinimą.
Vilniaus universiteto Santaros klinikų vadovas Feliksas Jankevičius komisijos posėdyje pristatydamas situaciją sakė, kad klinikos turi septynis medikų psichologų etatus.
„Šiandien mes turime Santaros klinikose septynis psichologus, netgi universitete yra studentų medikų psichologas, turint galvoj, kad medikai tikrai turi ypatingą riziką perdegimui darbe ir studijose. Be galo svarbus, kalbant apie visus tuos neigiamus dalykus, yra vadovų požiūris į jaunimą, rezidentus, jaunus dirbti ateinančius gydytojus. Manau, kad didžioji dalis vadovų supranta, kad tai yra didžiulė vertybė“, – F.Jankevičių citavo BNS.
Sveikatos apsaugos ministerija medikus apie patiriamą psichologinį smurtą darbe pranešti ragina pasitikėjimo telefonu 8 800 66004, pasirinkus skaičių „3“.
