Tačiau ateityje tai gali pasikeisti – mokslininkai aptiko požymių, kad imuninės ląstelės puola autizmu sergančių žmonių imunines ląsteles.
Autizmo priežastys nėra žinomos. Tiesą sakant, net pats mechanizmas nėra žinomas. Autizmas gali būti neįtikėtinai įvairus – kai kurie su šiuo sutrikimu gyvena visiškai nepriklausomai, dirba ir mokosi. O kiti yra priversti visą gyvenimą praleisti su tėvais. Nors kai kurie autizmo simptomai gali būti slopinami įvairiomis terapijomis ar vaistais, šis neurologinis raidos sutrikimas yra nepagydomas. Ir bus nepagydomas dar ilgą laiką, nes mokslininkai nežino nei autizmo mechanizmo, nei kas šį sutrikimą sukelia.
Mokslininkai palygino 25 autizmu sirgusių žmonių smegenis su 30 neurologinių sutrikimų neturinčių žmonių smegenimis, paimtomis iš po mirties mokslui paaukotų kūnų. Mokslininkai ieškojo požymių, kad imuninė sistema galėtų pulti smegenų ląsteles. Tyrėjai pastebėjo, kad du trečdaliai autizmu sirgusių žmonių smegenų pasižymi perivaskuliniais limfocitų pakitimais – šie požymiai sveikų žmonių smegenyse nebuvo aptikti. Mokslininkai pastebėjo, kad pakitimus sukelia vadinamosios T-ląstelės – imuninės sistemos ląstelės, atsakingos už pažeistų, mutavusių ir vėžinių ląstelių sunaikinimą. T-ląstelės suaktyvėja ir organizmą puolat virusams, tačiau mokslininkai jokių infekcijos požymių nepastebėjo. Taigi, jie mano, kad pakitimu sukelia vienas iš dviejų faktorių – nepastebėta infekcija arba T-ląstelių vykdomas puolimas prieš sveikas smegenų ląsteles.
Paprastai tariant, mokslininkai aptiko požymių, kurie leidžia spėti, jog autizmas gali turėti autoimuninės ligos požymių. Tiesa, išvadas daryti dar per anksti. Mokslininkai nežino priežastinių ryšių – ar autizmas ir galimai jį lydintys fiziologiniai pakitimai iššaukia T-ląstelių reakciją, ar nenormali T-limfocitų reakcija sukelia autizmą ar kai kuriuos jų požymius. Taigi, kitame tyrimo etape mokslininkai kurs genetiškai modifikuotus laboratorinius gyvūnus, kurie padės geriau išsiaiškinti, ką sukelia tokie pakitimai smegenyse. Svarbiausias mokslininkų tikslas – biožymenų identifikavimas. Tikimasi, kad ateityje autizmą bus galima diagnozuoti pagal kraujo ir šlapimo mėginius. Galiausiai, tai turėtų padėti surasti ir naują efektyvų gydymo būdą.
Jei paaiškės, kad autizmas yra autoimuninė liga, mokslininkai galės ištirti egzistuojančius tokių susirgimų gydymo būdus ir pažiūrėti ar jie būtų veiksmingi prieš autizmą. Tačiau, žinoma, prireiks dar ne vienerių metų, kol aiškesnis autizmo mechanismo paveikslas ims aiškėti.
