Norint išgelbėti žmogaus gyvybę ir apsaugoti jį nuo neįgalumo labai svarbu, kad pagalba būtų suteikta laiku ir maksimaliai tiksliai.
Tačiau, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, vis dar didelį nerimą kelia tai, kad insultą diagnozuoja ir bando gydyti įstaigos, kurios neturi reikiamos specializacijos.
Todėl pagalba kartais suteikiama netinkamai ir gaištamas brangus laikas, nors patyrusiems insultą pacientams suteikti laiku ir tinkamą pagalbą yra gyvybiškai svarbu.
Siekė pasipelnyti?
Diagnozuoti insultą gali tik insulto gydymo centrai ir tarpinės pagalbos ligoninės. Šiuo metu Lietuvoje yra 6 insulto gdymo centrai: Santaros klinikos, Kauno klinikos, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė ir 5 tarpinės pagalbos ligoninės – Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninė, Marijampolės ligoninė, Regioninė Telšių ligoninė, Tauragės ligoninė ir Utenos ligoninė.
Tačiau kartais insultai būdavo diagnozuojami ne tik specializuotuose insulto gydymo centruose ar tarpinės pagalbos ligoninėse. Tai paaiškėjo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos specialistams baigus septynių iš penkiolikos tikrinamų rajoninių ligoninių planinę kontrolę.
„Nors ir šiuo metu galioja gana aiškios taisyklės, kad insultai turi būti diagnozuojami ir gydomi tik insulto klasteriams priklausančiose gydymo įstaigose, situacija, deja, yra kiek kitokia. Nors taisyklės buvo pakankamai griežtos, deja, ne visais atvejais buvo tų taisyklių laikomasi.
Atlikus patikrinimą rasta pažeidimų, nustatant ir gydant ūminį galvos smegenų insultą. Tai reiškia, kad pacientai ne visada galėjo laiku gauti kokybišką gydymą, kokį gautų insultų klasteriams priklausančiuose insulto centruose, kurie specializuojasi ir geba tai atlikti profesionaliai ir operatyviai. Tokia situacija negali toliau tęstis. Negalime leisti rizikuoti žmonių sveikata ir gyvybėmis. Tad griežtinami reikalavimai dėl pacientų gerovės“, – spaudos konferencijoje žadėjo A.Veryga.
Yra kelios prielaidos, kodėl kai kurie insultą patyrę pacientai nebuvo iškart vežami į specializuotus insulto gydymo centrus arba tarpinės pagalbos ligonines, o juos apsiimdavo gydyti įstaigos, neturinčios teisės tai daryti.
„Viena iš prielaidų yra ta, kad tos paslaugos įkainis yra pakankamai aukštas. Tad įstaigos, kurios bando gauti pajamas, imdavosi gydyti tokius atvejus, kaip insultai, kurių neturėtų, ir pacientai būdavo nugabenami ne ten, kur turėtų“, – sakė ministras.
Ministras A.Veryga patvirtino aiškius, detalius visų įstaigų veiksmus ir jų seką, kaip turi būti nustatytas smegenų insultas, kaip ir kur pacientas turės būti pervežamas, kokie tyrimai jam turės būti atlikti. Taip pat nustatyta šių veiksmų kontrolė, dėl ko turėtų sumažėti netiksliai ar netinkamai nustatytos diagnozės ar insulto gydymo atvejų ir pavyktų išsaugoti daugiau žmonių gyvybių, padėti jiems išvengti neįgalumo ir padidinti kokybiško gyvenimo po insulto galimybes.
Visa tai numatyta sveikatos apsaugos ministro A.Verygos įsakyme, kuris įsigalios nuo 2020 metų sausio 1 dienos.
Patikrinimai apnuogino skaudulius
Šiemet buvo suplanuota penkiolika konsoliduotų planinių rajoninių ligoninių patikrinimų, iš kurių pilnai atlikti septyni.
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė Nora Ribokienė teigė, kad tikrintose įstaigose nebuvo taikomi koordinuoti, operatyvūs veiksmai ūminiam insultui nustatyti, nebuvo skirtas standartizuotas gydymas pagal šiuolaikinį įrodymais grįstą medicinos mokslą.
„Patikrinus įstaigas pamatėme pasikartojančius pažeidimus, kurie yra ir dėsningi. Tai reiškia, kad pacientai buvo gydomi netinkamai ir laiku negavo būtinų paslaugų. Jiems nebuvo atliekamas kompiuterinės tomografijos tyrimas, gydymo įstaigos nekontaktavo ir nesikonsultavo tarpusavyje dėl geriausios gydymo taktikos parinkimo, pacientai iš teritorinių ligoninių nebuvo perkeliami į specializuotas paslaugas teikiančias ligonines, o kai kur neurologai teikė paslaugas, nors ligoninė neturėjo licencijos stacionarinėms neurologijos paslaugoms, tai yra šias paslaugas teikė neteisėtai“, – aptiktus pažeidimus vardijo N.Ribokienė.
Po patikrinimo pusei patikrintų gydymo įstaigų jau skirti įspėjimai dėl teisės aktų reikalavimų nesilaikymo. Įstaigos per tam tikrą laiką turi pašalinti trūkumus.
„Mūsų tikslas – ne nubausti, bet žiūrėti, ką padaryti geriau, kad žmonės susirgę insultą, patektų į įstaigą, kur jiems būtų suteikta kompetentinga pagalba laiku“, – teigė N.Ribokienė.
Aiškiai apibrėžta veiksmų seka
Kaip minėta, naujausiame sveikatos apsaugos ministro A.Verygos įsakyme nustatytas aiškus insultą patyrusio paciento kelias iki gydymo įstaigos, medikų veiksmai, tyrimų ir gydymo taikymo seka, kurių bus privalu laikytis.
Bendrosios pagalbos centro dispečeriai turės išsiaiškinti, ar pacientui nepasireiškė nors vienas insulto požymis. Sužinojus, kad yra bent vienas insulto požymis, pas pacientą greitosios medicinos pagalbos brigada turės būti siunčiama nedelsiant ir pacientas vežamas arba į insulto gydymo centrą arba į kurią nors vieną iš tarpinės pagalbos ligoninių.
Į gydymo įstaigą pacientas turi būti pristatytas ne vėliau, kaip per 1 val. nuo iškvietimo. Pakeliui greitosios pagalbos brigada apie vežamą insultą patyrusį pacientą turės perspėti įstaigą, į kurią jis bus gabenamas, kad ši jau būtų pasiruošusi gydyti.
Ne vėliau, kaip per valandą nuo atvežimo į ligoninę pacientui turės būti atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas.
Kad paslaugos būtų atliktos gerai, šių įstaigų veiklą turės vertinti specialistai.
Tikimasi, kad tai leis pašalinti gydymo įstaigose nustatytus insulto diagnostikos ir gydymo pažeidimus bei trūkumus, sumažins pacientų perteklinio transportavimo ir dėl laiku nesuteiktos ar netinkamai suteiktos pagalbos atsiradusios negalios atvejų.
Skirsis tik vienu punktu
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neurologijos klinikos vadovė profesorė habil. dr. Daiva Rastenytė sakė, kad ministro įstatymu patvirtintas aprašas nuo 2014 metų aprašo, kaip gydyti insultą, skiriasi vienu punktu – jame atsirado kokybiniai kriterijai.
Pasak profesorės, kokybės rodiklių įtvirtinimas turi būti vertinamas kaip ypač svarbus žingsnis, kad pacientai gautų tik aukščiausios kokybės medicinos paslaugas.
„Kai kalbame apie galvos smegenų insultą, laikas čia skaičiuojamas minutinėmis nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo.
Ministro įsakyme teisės aktais įtvirtinta visa eilė rodiklių, susijusių su laiku, pavyzdžiui, per kiek laiko greitosios pagalbos automobilis į gydymo įstaigą turi atvežti pacientą. Toliau skaičiuojamas laikas nuo atvykimo iki kompiuterinės tomografijos atlikimo. Tyrimas turi būti atliktas per 1 val. Siekiamybė, kad tyrimas būtų atliekamas per greičiausią įmanomą laiką. Tikime, kad visos įstaigos, dalyvaujančios klasterio veikloje, galėtų atlikti“, – neabejojo profesorė D.Rastenytė.
Kodėl laikas svarbus?
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Insulto centro vadovas doc. Aleksandras Vilionskis pasakojo, kad gydant insultą svarbu laikytis taisyklės: teisingas ligonis, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje. Tam, kad ji būtų užtikrinta, reikalinga ir gerai suplanuota logistika, aiškus insultą patyrusio paciento kelias.
O Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurologijos centro vyriausiasis gydytojas neurologas profesorius Dalius Jatužis priminė, kodėl taip svarbu, kalbant apie galvos smegenų insultą, kalbėti apie laiką.
„Galvos smegenys – jautriausias organas organizme, kuris iškart reaguoja į sutrikusią kraujotaką.
Kalbėdami apie insultą kalbame ne apie valandas, bet apie minutes, nes per kiekvieną minutę žūva vis daugiau smegenų ląstelių. Todėl labai svarbu, kad kuo greičiau būtų kreipiamasi į medikus ir žmogus kuo greičiau pasiektų gydymo įstaigą.
Kiekvienas medikas, teikiantis pagalbą susirgusiam insultu, turi suvokti, kad negalima gaišti nė minutės“, – sakė profesorius.
Sieks didesnio efektyvumo
Kartu D.Jatužis, kuris yra Lietuvos insulto asociacijos prezidentas, pasidžiaugė, kad insultų gydymo centrai, veikiantys Lietuvoje, yra aprūpinti modernia medicinos įranga, skirta diagnozuoti ir gydyti smegenų kraujagyslių ligas. Juose visą parą dirba specializuotos kvalifikuotų specialistų brigados insultui diagnozuoti ir gydyti, o per gana trumpą laiką pacientų, kuriems buvo atliktas reperfuzinis ūminio insulto gydymas, padaugėjo daugiau nei penkis kartus.
Maža to, dvi Lietuvos ligoninės šiemet Europos insulto organizacijos (ESO) pirmą kartą buvo apdovanotos Auksiniu insulto centrų veiklos apdovanojimu („Angels“ Gold Award).
Tam, kad insulto gydymo centruose ir tarpinės pagalbos ligoninėse gydymo paslaugos būtų teikiamos vienodai efektyviai, šių gydymo įstaigų veiklą pagal nustatytus kokybės rodiklius vertins SAM Insulto integruotos sveikatos priežiūros komitetas.
Siekiant, kad galvos smegenų kraujotakos ligos, ypač ūminis insultas, būtų diagnozuojamos operatyviau, o reikalingas gydymas pradėtas kuo greičiau, insulto gydymo centrams ir tarpinės pagalbos ligoninėms iš Europos Sąjungos fondų lėšų skirta daugiau nei 24,5 mln. eurų. Už juos kuriama paslaugoms teikti reikalinga infrastruktūra, įsigyjama reikalinga medicininė įranga.Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė Nora Ribokienė teigė, kad po patikrinimo pusei jų jau skirti įspėjimai dėl teisės aktų reikalvimo nesilaikymo.
