Į Kauno klinikinę ligoninę trečiadienio vakare ir ketvirtadienio naktį atvežti du mažamečiai: iš Kauno rajono 5 metų berniukas ir iš Jonavos miesto 3 metų mergaitė. Abu pacientai buvo sąmoningi, bet karščiuojantys – jie turėjo apie 38,2 ir 39 laipsnių temperatūros.
Mažyliams diagnozuota meningokoko infekcija.
„Abiems pacientams pavojaus gyvybei nėra, būklė stabili, jie gydomi intensyvios terapijos skyriuje“, – teigė Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius.
Abu pacientai nėra susiję tarpusavyje. Į medikus tėvai kreipėsi iškart, kai tik pastebėjo, kad karščiuojančius vaikus pradėjo berti.
Mergaitei buvo atsiradę bėrimai
Gydytojas D.Varaškevičius portalui lrytas.lt pasidžiaugė, kad tėvai į medikus suskubo kreiptis laiku ir vaikų būklę pavyko stabilizuoti, tad jie visiškai pasveiks.
Berniukas buvo atvežtas dėl karščiavimo. Bėrimų jam nebuvo. Ant mergaitės odos jau buvo pasimatę bėrimai, bet, pasak mediko, netipiniai meningokokinei infekcijai. Hemoraraginis bėrimas pasimatė tik atvykus į ligoninę. Mergaitė taip pat sirgo meningitu.
Abu vaikai, D.Varaškevičiaus žiniomis, lankė darželį ir nebuvo skiepyti nuo meningokoko, nes jau pagal amžių nebepateko į tą grupę, kuriai skiepai priklausytų nemokamai.
Kada verta susirūpinti?
Šiemet į Kauno klinikinę ligoninę buvo atvežti mažiausiai penki vaikai užsikrėtę meningokokine infekcija. Laimė, visus juos medikams pavyko išgelbėti.
Anot gydytojo D.Varaškevičiaus, labai svarbu, kad infekcija užsikrėtęs vaikas kuo skubiau būtų nuvežtas į gydymo įstaigą.
Tėvai turėtų susirūpinti, pastebėję, kad vaikui pakilo aukštesnė nei 39 laipsniai temperatūra, jis daros vangesnis, papilkėja ir atšąla jo galūnės, o ypač jeigu prasideda hemoraginis bėrimas, kurį nuo kitų bėrimų padeda atskirti vadinamasis „stiklinės“ tekstas: prie išbertos odos prispaudus skaidrią stiklinę, oda aplink bėrimą pabąla, bet pats bėrimas neišnyksta. Tiesa, toks bėrimas gali iškart ir nepasireikšti.
Studentės išgelbėti nepavyko
Primename, kad šeštadienį netikėtai užgeso 19-metės Kauno kolegijos studentės gyvybė. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) patvirtino, kad studentė mirė nuo meningokokinės infekcijos.
Kauno kolegijos Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Smiltė Juraitė portalui lrytas.lt pasakojo, kad mergina sunegalavo dar penktadienį, būdama paskaitose. Kai dėl blogos savijautos pasiskundė dėstytojui, šis pasiūlė jai kreiptis į medikus.
Deja, šeštadienį studentės artimieji kolegijos vadovybei pranešė, kad jos gyvybė užgeso.
Apie infekciją savais kanalais kolegija iškart informavo mokymo įstaigos bendruomenę. Studentams apie tai išsiuntė elektroninius laiškus. Taip pat, kadangi buvo šeštadienis, apie studentės mirtį buvo paskelbta socialinio tinklo „Facebook“ Kolegijos paskyroje.
Kauno kolegija gavo raštą iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, kokių atsargumo priemonių imtis, merginos grupės draugai buvo informuoti iki 10 dienų stebėti savo sveikatos būklę.
S.Juraitės teigimu, kolegijoje tai – pirmasis toks liūdnas atvejis, kai galimai nuo meningokokinės infekcijos miršta studentė.
Šiemet nuo infekcijos mirė jau keturi žmonės
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Kristina Rudžinskaitė informavo, kad 2019 m. Kaune tai yra trečiasis meningokokinės infekcijos atvejis ir antrasis mirties nuo šios ligos atvejis.
2018 m. Kaune buvo registruoti 2 susirgimai meningokokine infekcija, bet mirčių išvengta.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro viešųjų ryšių specialistė Ieva Janavičiutė sakė, kad iš viso šiemet per 8 mėnesius Lietuvoje registruoti 26 meningokokinės infekcijos atvejai, iš jų 4 baigėsi mirtimi. 2 mirtys registruotos Kauno administracinėje teritorijoje, po vieną – Tauragės ir Panevėžio.
Daugiausia susirgimų registruota Vilniaus ir Kauno administracinėse teritorijose.
Pernai Lietuvoje buvo 40 susirgimų ir 5 mirties atvejai.
Kas yra meningokokinė infekcija?
ULAC praneša, kad meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas).
Ligos sukėlėjas
Šią infekciją sukelia Neisseria meningitidis – gramneigiama bakterija. Ši bakterija sukelia beveik pusę bakterinių meningitų. Išskiriama daugiau nei 13 jos tipų, tačiau labiausiai paplitę A, B, C, Y ir W135. Ši infekcija paplitusi visame pasaulyje. Afrikoje labiausiai paplitęs A tipas, sergamumas dažnai pasiekia epidermį lygį Subsacharinėje Afrikoje, šis regionas vadinamas „meningito juosta“. A tipas Europoje susirgimus sukelia retai, čia labiausiai paplitę B ir C tipai. Susirgimai dažnesni šaltuoju sezonu: rudens –žiemos-pavasario mėnesiais.
Kaip užsikrečiama meningokokine infekcija?
Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Inkubacinis periodas svyruoja 1-10 dienų (vidutiniškai 4 dienos). Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Pavojus susirgti yra ir kitiems: esant susirgimams virusinėmis respiracinėmis infekcijomis, nusilpus imunitetui, stresui ir kita.
Kokie yra simptomai?
Ankstyvieji meningokokinės ligos požymiai panašūs į peršalimo ligų: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, vėmimas. Ligai progresuojant ligos eiga sunkėja – išryškėja odos bėrimas.
Skiriamos šios klinikinės formos: lokalizuotos – lengvos (meningokokų nešiojimas, ūminis nosiaryklės uždegimas); generalizuotos – sunkios (meningokokcemija, meningitas, meningoencefalitas); retos formos (perikarditas, endokarditas, artritas, poliartritas, pneumonija ir kita).
Koks gydymas?
Meningokokinės infekcijos gydymui naudojami antibiotikai.
Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.
Kaip apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos?
Kaip ir kitų infekcijų atveju, svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis. Antimikrobinė profilaktika rekomenduojama tik asmenims, glaudžiai kontaktavusiems su ligoniu.
Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką rekomenduojama:
- reguliariai plauti rankas;
- laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę);
- reguliariai vėdinti ir valyti patalpas;
- svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis.
Ar nuo infekcijos apsaugos skiepai?
Meningokokinės vakcinos įskiepijimas rekomenduojamas asmenims, vykstantiems į didelės meningokokinės infekcijos rizikos šalis (šalių sąrašą galima rasti https://www.ulac.lt/lt/keliautojams).
Lietuvoje ir Europoje naudojamos vakcinos, kurios apsaugo nuo A, B, C, Y ir W meningokokinės infekcijos tipų. Skiepytis rekomenduojama visiems, keliaujantiems į kraštus, kur ši infekcija yra paplitusi. Tėvams ar globėjams pageidaujant paskiepyti savo vaiką ar pasiskiepyti patiems nuo meningokokinės infekcijos reikėtų kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
Pastebėjus ligos simptomus – nedelskite, o imkitės veiksmų:
- kreipkitės į gydymo įstaigą, nesvarbu ar tai būtų diena ar naktis;
- papasakokite apie simptomus, kuriuos pajutote Jūs pats ar Jūsų vaikas;
- gydytojui pasiūlius, atlikite visus tyrimus, siekiant išsiaiškinti Jūsų ar jūsų vaiko negalavimo priežastį;
- jei po apžiūros Jūs ar Jūsų vaikas buvo išleistas į namus, stebėkite savo ar savo vaiko būklę, esant būklės pablogėjimui, nedelsiant pakartotinai kreipkitės į gydymo įstaigą, nesvarbu ar tai būtų diena ar naktis.
