Medicinos studijas baigusi, šeimos gydytoja dirbusi ir farmacijos įmonei vadovavusi A.Budrienė dar iki vasaros pradžios nė nenumanė, kad šį rudenį taps laidos apie sveikatą ir grožį kūrėja, vedėja ir žurnaliste.
Su mikrofonu – pas kolegas
Kaip A.Budrienė pateko į jai nepažintą sritį – televiziją? Tai nutiko, kai ji, atsitiktinai pasižiūrėjusi tokią laidą, paskambino jos rengėjams ir pasakė patarimus, kaip būtų galima ją pagerinti, šiek tiek pakeisti.
„Informacijos nereikia pateikti tiesmukai, svarbu žmogų užvesti ant kelio, bet negali pasakyti, kaip jam gyventi. Aš galiu informuoti, kas jo laukia, jeigu jis darys kitaip, bet žmogus rinksis pats, kaip elgtis“, – apie tai, kad laidos apie sveikatą neturėtų tiesiogiai pateikti gydymo būdų, užsiminė pašnekovė.
Tuomet Aušrai buvo pasiūlyta pačiai kurti laidą apie sveikatą. Taip sutapo, kad tuo metu ji baigė karjerą farmacijos įmonėje ir parašė televizijos laidos projektą „Sveikatos namai“.
Buvusi gydytoja dabar ne tik prodiuserė, ji pati kalbina kolegas medikus ir veda valandą trunkančią laidą, rodomą sekmadieniais per LNK. Ruošdama medžiagą laidoms vilnietė pastebėjo, kad gydytojai ne visada nori dalyti patarimus, nes baiminasi per daug pasakyti ir išgąsdinti žiūrovą.
Gydytojus prakalbinti A.Budrienei pavyksta dėl to, kad ji pati medikė. Todėl kolegos su ja šnekasi kaip su mediciną išmanančiu žmogumi, tai yra kaip lygus su lygiu, ir tai padeda išvengti nesusipratimų.
„Sveikatos laidoje visko pasakyti neįmanoma, be to, ne tik gydytojas, bet ir dažnas žmogus, kuris kalba per televiziją, kitaip šneka gyvenime. Filmavimo kameros ir suvokimas, jog tavo žodžiai bus transliuojami daugeliui, paskui analizuojami, vartomi kaip tik nori, žmogų priverčia pasakyti mažiau arba kitaip, nei jis norėtų“, – pažymėjo laidos kūrėja.
Širdyje liko kaltės jausmas
Nors kone kiekviena televizija rodo laidas apie sveikatą, Aušra siekia kurti kitokį turinį – daugiau kalbėti apie simptomus, o ne ligų nuosprendį. Kurti tokias laidas ją paskatino išgyventa skaudi asmeninė patirtis.
„Mano misija – ne išgydyti, o suteikti informaciją: „Sukluskite, ką sako jūsų kūnas.“ Kelių ligų simptomai gali būti panašūs. Tad ne vienas simptomas, o jų derinys gali būti raktas į tai, kas vyksta kūne.
Mano dukra sirgo retos formos vėžiu, ir tas kaltės jausmas mano širdyje liko dėl to, kad aš apie tą ligą nežinojau iki tol, kol ji nesusirgo, nes apie ją nelabai dėstoma medicinos knygose“, – apgailestavo laidos vedėja.
Aušros dukteriai buvo septyneri metai, kai gydytojai nustatė antinksčių karcinomą. Kai Gabrielė sulaukė devynerių, 2007-aisiais paliko šį pasaulį.
Šia reta liga pasaulyje serga vos vienas vaikas iš trijų milijonų. Tad medikų patirtis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gydant retą onkologinę ligą daugiau nei prieš dešimtmetį buvo labai menka.
Ši liga nėra nepastebima, atvirkščiai, turi ryškią vizualinę formą.
Vaikas dėl antinksčių karcinomos gali per kelias savaites išoriškai labai pasikeisti.
„Liga iškreipia hormoninį foną, vaikas keičiasi, bet iš pradžių nesuvoki. Iš pradžių gali augti svoris. Kam neauga? Buvo vasara, lankėsi pas močiutes, daugiau pavalgė, daugiau saldumynų suvartojo. Atrodė, nieko įtartina. Gal anksčiau bręsta, nes pradėjo keistis išoriškai“, – prisiminė mama.
Gydymas buvo netradicinis
Kai po kiek laiko Aušra su vyru išvyko dviem savaitėms atostogų į Egiptą, grįžę namo neatpažino vaiko. Gabrielė buvo labai pasikeitusi.
„Simptomai, jeigu išvardysiu, gali skambėti makabriškai, bet išoriškai ji buvo kitas žmogus. Jau oro uoste, kai ją pamačiau, supratau diagnozę“, – prisiminė motina.
Moteris įsitikino, kad tie simptomai parodė, jog jau pavėluota: „Auglys buvo didelis, greitai augantis. Jis didėjo savaitėmis.“
Antinksčių karcinoma – diagnozė, neteikianti vilties išgyventi. Nors tėvai perskaitė daug medicinos knygų, dukrelę gydė Lietuvos, Šveicarijos klinikose, JAV klinikos filiale Turkijoje, tikėjosi stebuklo, užkirsti kelio ligai nepavyko.
„Gydymo kelias buvo netradicinis. Devynis mėnesius gyvenome Šveicarijoje – dukra gydėsi vaikų klinikose, kurių medikai turėjo šios ligos gydymo patirties, – gyvas liko sirgęs berniukas. Ar jis gyvena iki šiol, nežinome.
Buvo taikomas gydymas, kuris neregistruojamas Europos Sąjungoje, jį galima gauti Amerikoje arba Šveicarijoje“, – pasakojo netekties žaizdą visą gyvenimą nešiosianti ir su tuo nesusitaikysianti Aušra, nors dar turi ir 28 metų sūnų.
Sveikatos laidos – skirtingos
Todėl kurdama „Sveikatos namus“ A.Budrienė atsispyrė nuo asmeninės patirties – kuria laidą, kurioje daug kalbama apie įvairius, netikėtus ir net paslaptingus ligų simptomus.
„Laida apie sveikatą – kaip žinių laida, kurioje pateikiami simptomai ir kryptis.
Darysi taip, bus gerai, nedarysi, gali kilti rizika. Noriu sužadinti žiūrovų smalsumą, o ne pasakyti, kaip gydytis“, – apibendrino Aušra.
Ji nežiūri kitų televizijų kuriamų sveikatos laidų, nes įsitikinusi, kad kiti vedėjai nėra jai konkurentai, juk laidos kalba apie skirtingus dalykus.
Vienos laidos orientuotos į tai, kaip mityba galima reguliuoti savijautą, kitose išsamiai pasakojama apie ligas, o „Sveikatos namai“ skirti veikliai vidutinio amžiaus moteriai, kuri suklustų pajutusi nerimą keliančius simptomus, būtų paskatinta pasitikrinti sveikatą ir pakviestų tai padaryti šeimos narius.