Daugiausia užregistruota lėtinių hepatitų. Jų skaičius išaugo daugiau kaip tris ketvirtadalius (137 atvejai arba 74,5 proc.) visų šiemet registruotų hepatitų, iš kurių daugiausia lėtinio hepatito C (115 atvejai) bei 20 atvejų hepatito B. O pernai per visus metus iš viso užregistruota 115 susirgimų hepatitais, iš kurių dauguma B ir C hepatitai (77) bei 22 hepatito A atvejai.
ULAC duomenimis, daugiausia susirgimų lėtiniais virusiniais hepatitais nustatyta Vilniaus (57), Kauno (33) ir Telšių (11) apskrityse. Pagal lytį, daugiau nei pusė (57,7 proc., 79 atvejai) susirgimų registruota tarp vyrų, likusieji – 42,3 proc. (58 atvejai) – tarp moterų. Sergančiųjų amžiaus vidurkis – 48 metai.
„Šiemet pradėjus registruoti ir lėtines hepatitų formas neabejotinai turėsime realesnę šalies gyventojų sergamumo hepatitais situaciją, – pažymėjo ŽIV ir hepatitų priežiūros skyriaus vedėja gydytoja Irma Čaplinskienė, pridūrusi, kad, deja, jų bus žymiai daugiau, nes tai lemia hepatito infekcijos ypatybės.
Gydytoja primena, kad maždaug septyni iš dešimties B ir C hepatitų nepasireiškia jokiais ligos simptomais, todėl užsikrėtusieji, nesikreipia į gydytojus ir patys to nežinodami, gali platinti infekciją, t.y. užkrėsti kitus. Be to, per kelis dešimtmečius kepenų infekcija gali progresuoti į kepenų cirozę ar kepenų vėžį su nepalankia išeitimi.
Pasak gydytojos I.Čaplinskienės, gera žinia yra ta, kad hepatitas C yra išgydomas ir gydymą kompensuoja privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF). Todėl labai svarbu anksti nustatyti hepatito infekciją atliekant kraujo tyrimus. Šeimos gydytojas pacientui gali paskirti kepenų fermentų kraujo tyrimus ir nustačius nukrypimus gali išrašyti siuntimą tolesnei konsultacijai pas gydytoją infektologą, kuris, įvertins situaciją ir esant reikalui, skirs atitinkamą gydymą.
Labai svarbu nepamiršti paskirti hepatito B tyrimą visoms nėščiosioms. Šis tyrimas yra nemokamas – kompensuojamas PSDF lėšomis. Ankstyvas hepatitų išaiškinimas nėščiosioms, gali apsaugoti naujagimį nuo hepatito B susirgimo ir jo komplikacijų. Nuo hepatito B apsaugo skiepai, o nuo hepatito C skiepų nėra.
Dėl virusinių hepatitų B ir C rekomenduojama pasitikrinti:
- jei buvo perpiltas kraujas arba kraujo produktai iki 1993 metų;
- jei buvo atliktos chirurginės operacijos (taip pat cezario pjūvis) arba invazinės procedūros;
- jei dėl neaiškių priežasčių padidėję kepenų fermentai (ALT, AST);
- hemodializuojamiems pacientams;
- sergantiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis;
- organų, audinių, kraujo ir komponentų donorams;
- asmenims po organų transplantacijos;
- medicinos įstaigų darbuotojams;
- vaikams, kurių motinos nėštumo ir gimdymo metu sirgo hepatitu;
- jei šeimos nariui diagnozuotas hepatitas;
- nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus; buvusiems įkalinimo įstaigose;
- turėjusiems daug lytinių partnerių (daugiau nei 1 per 12 mėn.);
- infekuotiems ŽIV;
- visoms nėščioms.
Iki 2030 m. Pasaulio sveikatos organizacija numatė tikslą – eliminuoti hepatitus, kaip visuomenės sveikatos problemą. Šalims rekomenduota pasirengti atitinkamas strategijas, kaip bus šio tikslo siekiama.
