Iki 2019 m. kovo mėnesio kontinentinėje Europoje nebuvo registruoto nei vieno infekcijos atvejo, susijusio su pernešėjais (uodais).
Tačiau, pasak specialistų, tokia galimybė egzistuoja, nes Pietų Europoje, įskaitant Prancūziją, yra Aedes albopictus uodų, kurie, esant tinkamoms klimatinėms sąlygoms, gali būti Zikos viruso pernešėjai.
Zikos virusinės infekcijos plitimo kelias per infekuotų uodų įgėlimus yra pagrindinis ir dominuojantis, aiškina specialistai, tačiau virusas gali plisti ir lytinių santykių, organų transplantacijų ar kraujo transfuzijų metu.
2015–2019 m. kovo mėnesį 22 Europos Sąjungos – Europos Ekonominės Bendrijos ( ES/EEE) šalyse užregistruoti 2398 su kelionėmis susiję Zikos virusinės infekcijos atvejai, taip pat pranešta apie 25 vietinius užsikrėtimo lytiniu keliu atvejus.
Globaliai Zikos virusinės infekcijos atvejai registruojami Azijoje, Amerikoje, Afrikoje, tačiau po 2016 m. registruoto ligos atvejų piko Amerikoje ir Karibuose stebimas jų mažėjimas.
Dažniausiai Zikos virusinė infekcija yra nesunki liga, kuriai būdingas bėrimas, karščiavimas, sąnarių, raumenų, galvos skausmai, nepūlingas konjunktyvitas. Tačiau Zikos virusas gali būti susijęs su Guillain-Barre sindromo išsivystymu ar būti naujagimių mikrocefalijų ir kitų įgimtų centrinės nervų sistemos pažeidimų priežastis.
ULAC medikai įspėja, kad vykstantiesiems į endemines teritorijas, skiepų nuo Zikos virusinės infekcijos nėra.
Keliautojams rekomenduojama:
naudoti repelentus, vilkėti drabužius, saugančius nuo uodų įgėlimų;
miegoti ar ilsėtis nuo uodų apsaugotuose ar kondicionuojamuose kambariuose, kitu atveju naudoti tinklelius nuo uodų dienos ir nakties metu;
besilaukiančios moterys turėtų apsvarstyti nebūtinos kelionės atidėjimą į teritorijas, kuriose plinta Zikos virusinė infekcija;
visos moterys ir vyrai, vykstantys į teritorijas, kuriose plinta Zikos virusinė infekcija, ar grįžtantys iš jų, turėtų pasirinkti tinkamas kontracepcijos priemones ir priimti informuotą sprendimą dėl galimo nėštumo ir jo prevencijos, siekiant išvengti komplikacijų, susijusių su Zikos virusine infekcija;
vyrai, grįžtantys iš teritorijų, kuriose plinta Zikos virusinė infekcija, ir jų partneriai turėtų naudoti prezervatyvus arba susilaikyti nuo lytinių santykių mažiausiai 3 mėnesius po paskutinės buvimo dienos teritorijoje, kurioje plinta Zikos virusinė infekcija, arba po paskutinių lytinių santykių su galimai Zikos virusu infekuotu asmeniu dienos, siekiant apsisaugoti nuo galimo Zikos virusinės infekcijos plitimo lytiniu keliu;
moterys, grįžtančios iš teritorijų, kuriose plinta Zikos virusinė infekcija, ir jų lytiniai partneriai turėtų naudoti prezervatyvus arba susilaikyti nuo lytinių santykių mažiausiai 2 mėnesius po paskutinės buvimo dienos teritorijoje, kurioje plinta Zikos virusinė infekcija, arba po paskutinių lytinių santykių su galimai Zikos virusu infekuotu asmeniu dienos, siekiant apsisaugoti nuo galimo Zikos virusinės infekcijos plitimo lytiniu keliu;
nėščios moterys ir jų lytiniai partneriai turėtų naudotis prezervatyvais pastoviai arba susilaikyti nuo lytinių santykių viso nėštumo laikotarpiu, jei lytinis partneris grįžo iš teritorijos, kurioje plinta Zikos virusinė infekcija.
