Pacientams, patyrusiems širdies smūgį, insultą ar atvirą širdies operaciją, vis tiek buvo rekomenduojama vartoti nedidelę dozę aspirino, tačiau įspėjama, kad aspirinas gali skystinti kraują, o tai gali sukelti smarkų kraujavimą. Todėl daugelis sveikų žmonių buvo įspėti, kad kasdienis aspirino vartojimas nėra vertas šios rizikos.
Vis tik dabar medicinos žurnale „Annals of Internal Medicine“ paskelbtas naujausias tyrimas paneigė šį įspėjimą.
Tyrimo metu nustatyta, kad aspirinas gerokai sumažina širdies problemų tikimybę tiems pacientams, kuriems rizika jomis sirgti yra didesnė. Todėl tyrėjai padarė išvadą, kad dėl didelės naudos aspiriną verta vartoti net ir nepaisant galimos kraujavimo rizikos.
Kaip parodė tyrimas, mažiausiai 12,1 proc. vyrų ir 2,5 proc. moterų, neturėjusių širdies problemų, kurie penkerius metus vartojo aspiriną, gavo daug naudos. Tai atskleidė daugiau nei 245 tūkst. duomenų apie sveikus Naujojos Zelandijos suaugusiuosius, kurių amžius nuo 30 iki 79 metų, analizė.
Nors autoriai padarė išvadą, kad kai kuriems širdies ligomis sergantiems žmonėms aspirinas „gali suteikti naudos“, jie įspėjo, kad prireiks daugiau tyrimų, norint išsiaiškinti, ar tai gali būti taikoma žmonėms, gyvenantiems už Naujosios Zelandijos ribų. Jie taip pat įspėjo, kad nenagrinėjo aspirino vartojimo poveikio vyresniems nei 79 metų žmonėms.
Tyrimo autoriai teigė nenorintys pakeisti dabartinių gairių, kurias JAV sukūrė Amerikos kardiologijos koledžas ir Amerikos širdies asociacija.
Tyrėjai pridūrė, kad nors „aspirinas greičiausiai duos naudos“, tačiau sunku pasakyti, ar visiems.
Jungtinės Karalystės Atvirojo universiteto taikomosios statistikos profesorius emeritas Kevinas McConway pritarė tyrėjams, sakydamas, kad reikia būti atsargiems su rekomendacijomis.
„Širdies ir kraujagyslių ligų ir nukraujavimų rizikos įvertinimo metodai yra pagrįsti Naujosios Zelandijos duomenimis ir gali netikti kitų šalių gyventojams. Būtų neteisinga kitų populiacijų atstovams remtis Naujosios Zelandijos tyrimų duomenimis be papildomų tyrimų“, – „Science“ sakė K.McConway.
Panašios išvados, skirtingos interpretacijos
Ankstesni tyrimai parodė, kad kasdien vartojant mažas aspirino dozes, padidėja kraujavimo tarp smegenų audinio ir kaukolės dangalo rizika.
Teksaso universiteto Pietvakarių medicinos centro (JAV) kardiologijos skyriaus profesorius daktaras Amitas Khera, padėjęs parašyti naujausias Amerikos širdies asociacijos ir Amerikos kardiologijos koledžo rekomendacijas dėl aspirino, teigė, kad šios išvados yra panašios į 2018 m. tyrimų išvadas.
Tačiau anstensiame tyrime teigta, kad kasdienis aspirino vartojimas nepadarė jokios reikšmingos naudos vyresnio amžiaus suaugusiųjų sveikatai ir netgi gali padaryti žalos.
A.Khera sakė, kad kraujavimo pavojaus aiškinimas iš esmės skiriasi. Jis, priešingai nei dabartinio tyrimo autoriai, mano, kad aspirino vartojimo sveikiems žmonėms žala gana didelė.
„Tai nėra kraujavimas iš nosies, tai yra sunkūs kraujavimo atvejai, dėl kurių reikia kraują perpilti“, – tvirtino A.Khera.
Vis dėlto neseniai atliktas tyrimas parodė, kad milijonai JAV suaugusiųjų, kurie niekada neturėjo širdies ir kraujagyslių ligų, vis dar vartoja aspiriną.
„Anksčiau, kai pacientai svarstė galimybę vartoti aspiriną kasdien, mes ne visada patarėme tai daryti. Vaisto vartojimas gali padėti žmonėms, patyrusiems širdies priepuolius ir insultus, tačiau sveikiems žmonėms aspirinas neduoda daug naudos“, – tikino A.Khera.
Gydytojai verčiau ragina pacientus laikytis sveikos gyvensenos įpročių, pavyzdžiui, nerūkyti ir kontroliuoti kraujospūdį bei cholesterolio kiekį pasitelkiant mankštą ir dietą.
„Remiantis neseniai paskelbtais aspirino tyrimais, paaiškėjo, kad jis naudingas mažinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką, tačiau nerimą kelia tai, kad vaistas taip pat padidina kraujavimų riziką.
Mūsų tyrimas parodė, kad esama žmonių, kuriems aspirinas gali būti naudingas, atsižvelgiant į kraujavimo žalą. Norint nustatyti, kuriems žmonėms aspirinas naudingas, reikia individulių tyrimų, iš kurių reikėtų spręsti vaisto naudą ir žalą“, – apibendrino vienas iš tyrimo dalyvių.
Parengta pagal edition.cnn.com
