Toks parodomasis automobilis neseniai stovėjo prie Vilniaus universiteto Santaros klinikų, bet jame nebuvo įprastos bagažinės. Jos vietoje buvo įmontuota sistema, kuri gali padėti tada, kai žmogaus gyvybei gresia rimtas pavojus.
Keturių raidžių trumpinys yra kraujotakos palaikymo (ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos – EKMO) sistema.
Tokiu automobiliu EKMO komanda galėtų nuvykti į šalies ligonines ir reanimobiliu atgabenti į Santaros klinikas pacientus, kurie iki šiol dėl kritinės būklės buvo vadinami „nepervežamais“.
Nukentėjusiems nuo gripo – nauja pagalba
Dirbtinės kraujotakos ir plaučių ventiliacijos sistemos, kurios sudaro EKMO metodo pagrindą, jau gali būti Lietuvoje taikomos ne tik reanimacijos skyriuje, bet ir gabenant sunkios būklės asmenis. Tai reiškia, kad medicinos įranga gali prisodrinti kraują deguonimi, kai to nesugeba padaryti paciento plaučiai.
Apie tai buvo kalbama neseniai tarptautinėje konferencijoje, įvykusioje Vilniaus universiteto Santaros klinikose. Čia buvo susirinkę medikai iš 11 šalių, nes be EKMO metodo yra neįsivaizduojamas nė vienos rimtos ligoninės darbas.
Lietuvoje EKMO metodas yra taikomas Vilniuje ir Kaune. Ilgą laiką dirbtinės kraujotakos ir plaučių ventiliavimo sistemos buvo naudojamos tik kardiologiniams ligoniams. Tačiau kilus šalyje vadinamajam kiaulių gripui, EKMO metodas padėjo išgelbėti žmones, kuriems dėl gripo išsivystė sudėtingos plaučių komplikacijos.
Konferencijoje – medicinos žvaigždės
Vienas garbingiausių tarptautinės konferencijos svečių buvo iš Mičigano universiteto atvykęs profesorius, krūtinės chirurgas Robertas Hawesas Bartlettas. Lietuvoje jis viešėjo pirmą kartą.
Dirbdamas su pacientais, kuriems grėsė mirtinas pavojus, amerikiečių chirurgas daug eksperimentavo, ilgainiui jo tyrimus aplankė sėkmė. Jis išgelbėjo gyvybę ne vienam ligoniui, kurio plaučiai, net ir dirbtinai ventiliuojami, negalėjo atlikti savo funkcijos – prisotinti kraujo deguonies.
Galimybę gyventi tokiems pacientams suteikė R. H. Bartletto išrasta trumpalaikė kraujotakos palaikymo (EKMO – Ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos) sistema.
Profesorius R. H. Bartlettas ne veltui yra vadinamas pionieriumi tokios sudėtingos technologijos kaip EKMO. 1968-aisiais pradėjo eksperimentą ir pasaulyje jau atlikta virš 100 tūkstančių procedūrų, kurios tapo kasdiene praktika.
Į konferenciją Vilniuje atvyko taip pat Kennetas Palmeris iš Stokholmo Karolinskos ligoninės, buvęs ilgalaikis Intensyviosios terapijos klinikos vadovas. Sudarius pasaulyje 10 svarbiausių ligoninių, Karolinska ligoninė patektų į šį dešimtuką.
Vilniaus universiteto Santaros klinikų II-ojo Anesteziologijos-reanimacijos skyriaus vedėjas Robertas Stasys Samalavičius, tapęs tarptautinės ECMO konferencijos organizacinio komiteto prezidentu, džiaugėsi, kad į Vilnių suvažiavo medicinos žvaigždės ir žymūs specialistai.
Kuriama nauja tarnyba
Inovatyvus metodas – vienintelė išeitis sunkiems ligoniams, kai kiti gydymo būdai nepadeda, pavyzdžiui, jei širdies veikla tiek sutrikusi, kad ji negali susitraukti, toks žmogus būna pasmerktas mirčiai. Tačiau naudojant pagalbinę kraujotaką jį įmanoma išgelbėti.
Naujas metodas padeda ir tada, kai neveikia plaučiai, pavyzdžiui, plaučių funkcija būna tiek pažeista, kai nepadeda nei deguonies terapija, nei dirbtinė plaučių ventiliacija.
Metodas peržengė operacinės sienas
Vilniaus universiteto Santaros klinikų profesoriaus Vytauto Sirvydžio iniciatyva, EKMO sistemą Lietuvoje pradėjo taikyti 1998-aisiais. Tačiau net du dešimtmečius tokia pagalba buvo prieinama tik kardiochirurginiams ligoniams.
Kai 2010-aisiais į Lietuvą atėjo vadinamoji kiaulių gripo epidemija, EKMO metodą imta taikyti tiems ligoniams, kuriems kritinė būsena išsivystė dėl plaučių uždegimo.
Kasmet Santaros klinikose padaroma daugiau nei 30 gyvybę gelbstinčių procedūrų. Tokia pagalba prieinama ne tik Vilniuje, bet ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose.
Tačiau EKMO metodą nėra lengva įvaldyti. Šį pavasarį sveikatos apsaugos ministerijoje buvo įkurta darbo grupė, jos pateiktos rekomendacijos daug ką pakeitė.
Šiuo metu jau įmanoma sunkius ligonius atvežti į Santaros klinikas iš kitų gydymo įstaigų, nes EKMO metodą galima taikyti transportavimo metu. Tai didelis postūmis, gydant kritinius ligonius.
R.Samalavičius įsitikinęs, kad tokios pagalbos reikės vis dažniau. Bendraudami su kolegomis iš Rusijos vilniečiai medikai sužinojo, kad Lietuvoje jie padaro maždaug keturis kartus daugiau EKMO procedūrų nei rusų medikai.
Kita vertus, Lietuvos statistikos ir kitų Europos šalių duomenys rodo, kad mes dar atsiliekame, pavyzdžiui, EKMO procedūrų Vokietijoje atliekama penkiskart daugiau nei Lietuvoje.
R.Samalavičius priminė, kad tokia statistika skatina pasitempti – juk yra dar daug ligonių, kuriems Lietuvos medikai nesugeba padėti, nors šalyje jau turime EKMO metodą.
Gali atgaivinti, sustojus širdžiai
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Skubios medicinos klinikos vadovas, kardiologas profesorius Pranas Šerpytis pripažino, kad EKMO įranga – tai mūsų ateitis sunkiems ligoniams.
EKMO automobiliu medikų komanda galėtų nuvykti į kitą ligoninę ir atlikti procedūrą, o vėliau sunkius ligonius reanimobiliu pervežti į universiteto klinikas. Tokius automobilius, kurių bagažinėje yra šis aparatas, turi daugelis Europos šalių: Prancūzija, Slovėnija, Vokietija ir kitos.
„ Džiaugiuosi, kad šiais metais sveikatos apsaugos ministras pasirašė svarbų įsakymą, jo esmė yra tokia – prie universiteto ligoninių įkurtos specialios komandos, kurias sudaro anesteziologas, kardiologas, širdies chirurgas ir perfuzininkas.
Ši komanda gali nuvykti į kitą ligoninę, paimti kritinės būklės pacientą ir atsivežti. Anksčiau Lietuvoje nebuvo tokios teisinės galimybės – vykti su EKMO įranga į kitą ligoninę.“, – pasakojo P.Šerpytis.
Ši naujovė yra svarbi tuo, kad Lietuvoje praktiškai nebeliko pacientų, kurių dėl sunkios būklės nebūtų galima pervežti į Vilnių ar Kauną.
Pradėjo nuo sunkių operacijų
Apie EKMO metodo pradžią konferencijoje kalbėjęs chirurgas profesorius iš JAV R.Bartlettas prisiminė, kad pirmuosius eksperimentus pradėjo daugiau nei prieš 50 metų.
– Kuo ypatingas jūsų atradimas? – paklausiau amerikiečių chirurgo R.Bartletto.
- Pamatęs, kad daug žmonių miršta ligoninėje, nutariau kartu su kolegomis patobulinti dirbtinės kraujotakos sistemą taip, kad ją būtų galima naudoti ne trumpai, pavyzdžiui, tik operacijos metu, o tiek laiko, kiek reikia, kol ligonis pasveiks.
Ar šis atradimas buvo nauja era medicinoje? Kiek tai buvo svarbu? Tuo metu mes gydėme sunkiai sergančius ligonius, vėliau paaiškėjo, kad tai buvo tikras žygdarbis medicinoje.
Dirbtinė kraujotaka gelbsti ir naujagimius
- Ar šiuo metu šis metodas naudojamas beveik kiekvienoje klinikoje?
- EKMO programą turi beveik visos didelės ligoninės, kur atliekamos širdies operacijos.
Taip pat pagerėjo ir kitų pacientų gydymas. Pavyzdžiui, taikant EKMO sistemą naujagimių išgyvenamumas padidėjo iki 90 procentų, nors iki tol net 80 proc. naujagimių nepavydavo išgelbėti dėl sunkių būklių.
Suaugusių pacientų, kuriems nustatyti sudėtingi plaučių pažeidimai, išgyvenamumas taip pat padidėjo iki 60 proc.
- Ar kitos klinikos noriai priėmė EKMO metodą? Ar buvo tokių, kurios priešinosi šiai naujovei?
- Reikia suprasti, kad šis metodas nėra paprastas. Norint jį taikyti, reikia daug mokytis ir turėti praktinių įgūdžių. Todėl klinikų darbuotojai turi pasiryžti sunkiam darbui. Didelio pasipriešinimo naujovei nebuvo, nes daugelis medikų pamatė, kad EKMO sistema garantuoja gerą pacientų išgyvenamumą, todėl jie noriai pradėjo mokytis.
- Ar tai reiškia, kad turite mokinių visame pasaulyje?
- Galima taip sakyti, nes EKMO sistema prigijo visame pasaulyje, tačiau praktinių įgūdžių specialistai mokosi jau ne iš manęs, nes negalėčiau jiems fiziškai suteikti tokios pagalbos.
