Pateikiame šią istoriją jums:
„Antradienio vakarą miegodama prarijau sužadėtuvių žiedą. Aš net atsimenu, kaip tai dariau, bet maniau, kad sapnuoju, todėl grįžau miegoti.
Trečiadienio rytą supratau, kad ant mano rankos nėra žiedo. Pažadinau sužadėtinį Bobą Howellą ir pasakiau jam, kad prarijau sužadėtuvių žiedą.
Nemanau, kad jis iš karto manimi patikėjo. Maždaug pusantros valandos gana stipriai juokėmės, pasikvietėme mano mamą, juokėmės pro ašaras, ieškojome internete, ar kitiems yra pasitaikę tokių atvejų, nes vaikams tai įprasta, bet, matyt, suaugusiesiems tai nutinka rečiau.
Nemanau, kad jis iš karto manimi patikėjo. Maždaug pusantros valandos gana stipriai juokėmės, pasikvietėme mano mamą, juokėmės pro ašaras, ieškojome internete, ar kitiems yra pasitaikę tokių atvejų, nes vaikams tai įprasta, bet, matyt, suaugusiesiems tai nutinka rečiau.
Nuvykusi į ligoninę stengiausi paaiškinti, kas įvyko. Gydytoja padarė rentgeno nuotrauką ir atrodė gana šokiruota, pamačiusi, kad tikrai žiedas buvo mano skrandyje!
Jie paskambino gastroenterologui ir galiausiai išsiuntė pas jį. Prieš man išvykstant, ji rekomendavo apsilankyti pas miego specialistą.
Vyras nuvežė mane pas gastroenterologą, kur aš turėjau paaiškinti visai gydytojų ir slaugytojų grupei, kad taip, prarijau sužadėtuvių žiedą.
Jau galėjau jį pajausti savo žarnyne, nes ėmė skaudėti pilvą.
Viskas klostėsi puikiai, jie rado mano žiedą žarnyne, jį ištraukę atidavė Bobui.
Žinoma, anestezija mane paveikė neigiamai – išėjau iš jos isteriškai verkdama ir buvau visiškai nepakenčiama. Gydytojai pateikė sąrašą, ką galiu valgyti (sriuba, krekeriai, lengvi sumuštiniai, jogurtas ir kt.)
Bobas pagaliau atidavė mano žiedą – pažadėjau daugiau jo nebepraryti.
Aš sapnavau, kad mano vyras ir aš buvome labai pavojingoje situacijoje. Mes stovėjome greitajame traukinyje, šalia mūsų – labai blogi vaikinai. Sužadėtinis pasakė, kad turiu praryti savo žiedą, taip jį apsaugant. Taigi įsidėjau jį į burną ir prarijau užsigerdama stikline vandens“.
