A. Verygos žadami pokyčiai pasėjo abejones

Liepą, kai Seimas pritarė pataisoms, Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žadėjo, kad šie pokyčiai bus reikšmingi tiek pacientams, tiek medikams, nes iki šiol veikusi sistema nebuvo efektyvi ir daugeliu atvejų pacientams padaryta žala likdavo neatlyginta.

Esą iki šiol galiojusi sudėtinga tvarka iš pacientų, siekiančių, kad būtų atlyginta už sveikatai padarytą žalą, atimdavo daug brangaus laiko. Dėl tokio ilgo ir sudėtingo proceso jie ne visada ryždavosi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.

„Svarbu, kad pacientui nebereikės įrodinėti gydytojo kaltės dėl pacientui padarytos žalos, tai vienareikšmiškai palengvins paciento, kuris neretai nėra išsamiai susipažinęs su teisės aktais, situacijos sprendimą ir žalos atlyginimą“, – teigė ministras A. Veryga.

Visa tai skamba išties daug žadančiai, tačiau teisininkas, advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ partneris, mediatorius Egidijus Langys, išnagrinėjęs įstatymo pataisų projektą teigė neįžvelgiantis žadamų didelių pokyčių.

„Išnagrinėjęs naująjį Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projektą, nerandu indikacijų, kad pacientų patirta žala tikrai nuo kitų metų bus kaip nors iš esmės efektyviau atlyginama, kadangi žalos fakto nustatymo sistema iš esmės lieka nepakitusi. Tai reiškia, kad paciento nueinamas kelias iki žalos atlyginimo liko iš esmės toks pats“, – komentavo E.Langys.

Teisininkas paaiškino, kad pagal pataisas nuo kitų metų, norėdamas gauti žalos atlyginimą, pacientas, kaip ir iki šiol, ir toliau turės kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją – privalomą ikiteisminio ginčų sprendimo instituciją. Taigi reglamentuojančios normos turinys išliko toks pats, kaip anksčiau, pasikeitė tik formuluotė. 

„Skundai bus nagrinėjami pagal Vyriausybės patvirtintą Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašą. Tačiau šis dokumentas dar tik rengiamas, todėl neįmanoma pasakyti, kaip tiksliai veiks šis modelis“, – sakė pašnekovas.

Viešai išsakoma pozicija, kad anksčiau pacientai nesikreipdavo į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo  komisiją dėl ilgo ir sudėtingo proceso, o dabar esą viskas bus kitaip. Tačiau advokatui kilo klausimas, ar tikrai kas nors pasikeis, jeigu pacientas ir vėl turės kreiptis į tą pačią komisiją tokiais pat terminais?

„Skundo nagrinėjimo komisijoje terminai iš esmės nesikeičia. Tiesa, anksčiau pratęsti skundo nagrinėjimo terminą buvo galima dviem mėnesiams, o dabar – vienam. Mano galva, tai tik kosmetinis pokytis.

Be to, pacientui tikrai nepakaks tik pateikti skundą. Kaip ir anksčiau, jis privalės pateikti dokumentus ir nurodyti aplinkybes, kurios pagrindžia jo reikalavimą atlyginti patirtą žalą (tai yra faktinis pagrindas). Šiuo metu galioja tokia pati tvarka. Todėl keista girdėti, kad anksčiau egzistavo sudėtinga procedūra, kuri dabar pakeista.

Daug didesnė problema, manau, yra tam tikra dviprasmybė dėl žalos be kaltės modelio. Teigiama, kad jis suformuotas, tačiau teisės normose to aiškiai nesimato. Pvz., žala bus atlyginama, jei komisija pagal tam tikrus kriterijus nustatys, kad pacientui padaryta žala. Komisija spręs dėl turtinės (išlaidų, negautų pajamų) ir neturtinės (išgyvenimų) žalos atlyginimo.

Norint taikyti šiuos kriterijus, reikės nustatyti, kad buvo įvykis, dėl kurio žala atsirado. O tai turės įrodyti pacientas. Tačiau paciento patirta žala gali būti akivaizdi, o komisija, pvz., gal nustatys, kad klaidos nebuvo, yra tik komplikacija. Tokiu atveju pacientas žalos atlyginimo negaus, nors galbūt neteko darbingumo ar negavo pajamų. Todėl labai rezervuotai žiūriu į viešai deklaruojamą džiaugsmą, kai realiai nėra aišku, ar priimtas žalos be kaltės modelis, ar ne“, – paaiškino E.Langys.

Už pacientui padarytą žalą atsako ne gydytojas
 
SAM teigia, kad pacientui nebereikės įrodinėti gydytojo kaltės dėl patirtos žalos. Tai esą palengvins žalos atlyginimo procesą. Tačiau teisininkas siūlė į tai pažvelgti plačiau. 

„Svarbus momentas yra tas, kad už gydytojo pacientui padarytą žalą atsako gydymo įstaiga, t.y. dėl deliktinės atsakomybės ypatumų, gydytojas tiesiogiai išvengia atsakomybės prieš pacientą (išskyrus baudžiamąją justiciją). Todėl pacientui nereikia įrodinėti gydytojo kaltės. Pacientui reikia įrodyti netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo faktą. Pvz. jeigu atliekama operacija, pacientui reikės įrodyti, kad operacija kaip veiksmas buvo atlikta netinkamai. O kas operavo jau ne taip svarbu. Esmė kad buvo atlikta operacija konkrečioje įstaigoje ir kad dėl jos netinkamo atlikimo pacientas patyrė žalą. 

Vadinasi tiek šiuo metu, tiek ir pagal įstatymo projektą, situacija išlieka ta pati. Pacientas turi pateikti visus įrodymus apie tai, kad buvo patirta žala, o komisija spręs, ar yra pagrindas žalos išmokėjimo, ar ne. Jeigu komisijos sprendimas netenkins vienos iš ginčo šalių, ginčas bus nagrinėjamas teisme.

Analogiška praktika yra Austrijoje bei Vokietijoje. Šalia žalos be kaltės modelio galioja panaši sistema: pacientui bet kuriuo atveju reikia įrodyti, kad padaryta žala, ir, kad žala atsirado būtent dėl mediko klaidos", - pastebėjo E.Langys. 

Pasak pašnekovo, svarbu paminėti ir tai, kad žala yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Turi egzistuoti ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Komisija tai turės nustatinėti ir tirti. Tad jeigu komisija nustatys, kad yra pagrindas atlyginti žalą, vadinasi bus nustatyta ir tai, kas tą žalą padarė ir kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp žalos ir veiksmų. Viskas taip, kaip yra ir šiuo metu. 

Todėl iš dabartinio įstatymo projekto nuostatų sunku spręsti, kokie pakeitimai lengvins žalos atlyginimą.

Ryškiau matomas pakeitimas, E.Langio nuomone, yra tas, kad sveikatos priežiūros įstaigoms nebelieka prievolės draustis civilinės atsakomybės draudimu. Nuo kitų metų visos įstaigos mokės įmoką į specialią Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamą sąskaitą.

"Įmokos dydis priklausys nuo pajamų, gautų už asmenų sveikatos priežiūros paslaugas, dydžio ir sieks 0,2 proc. Mano skaičiavimais, šios įmokos bus kur kas didesnės, negu dabar mokamos draudimo įmokos.

Tuo pačiu kol kas neaišku, kokio dydžio išmokos bus skiriamos, pvz., neturtinei žalai atlyginti ir ar atlyginamos žalos dydis bus ribojamas. Tarkime, JAV įvedus tokį modelį, buvo nustatytos išmokų „lubos“, tačiau vėliau modelio buvo atsisakyta motyvuojant paciento teisių pažeidimu ribojant galimybę gauti didesnį žalos atlyginimą. 

Pagaliau, teigiama, jog medikų klaidos bus analizuojamos specialioje Žalos pacientų sveikatai prevencijos komisijoje, siekiant užkirsti kelią klaidoms kartotis. Žinoma, prevencija visuomet yra pozityvus dalykas, tačiau panašu, kad šios funkcijos bus tiesiog perleistos iš iki šiol tai dariusios Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos naujai komisijai, o tai iš esmės nieko nekeičia, išskyrus administravimo išlaidas ir pavadinimo pokytį. Nebent mūsų dar nepasiekė informacija apie šio sprendimo argumentus.

Apibendrinant, gana sunku kol kas įvertinti, kas iš esmės pasikeis įsigaliojus naujajam įstatymui. Komunikuojami pakeitimai yra labiau kosmetiniai, o ne esminiai, o teigti, kad Lietuvoje sukurtas žalos be kaltės modelis, vis tik nedrįsčiau. 

Kartu primenu, kad Lietuvos sveikatos sistema visiškai neišnaudoja mediacijos, kaip būdo taikiai, be teismo ir sudėtingų procedūrų spręsti ginčus su pacientais. Mediacija užtikrina visiškai konfidencialų procesą, be to, pacientams leistų gauti išsamią informaciją, o medikams, kurie padarė klaidą – paaiškinti pacientui visas aplinkybes ir, esant pagrindui, atsiprašyti už klaidą bei konstruktyviai ir greitai susitarti dėl žalos atlyginimo“, – sakė E.Langys. 

Taigi, kokius išties pokyčius atneš Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisos? Apie tai portalui lrytas.lt sutiko papasakoti sveikatos apsaugos ministro patarėja Vilma Srogė. 

- Kas konkrečiai keisis, kai įsigalios Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo​ pataisos? 

- Įsigaliojus pakeitimams, gerokai supaprastės tiek kreipimosi, tiek žalos nustatymo ir jos atlyginimo mechanizmai, todėl, tikimasi, daugiau žmonių kreipsis dėl žalos sveikatai atlyginimo.

Numatyta, kad pacientas, turintis teisę į žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad jo teisės pažeistos, nustatyta tvarka gali kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. Prašyme turės būti nurodyta žala, prašomos atlyginti žalos dydis ir aplinkybės (faktinis pagrindas), pagrindžiančios žalą ir reikalaujamos atlyginti žalos dydį. Detali tvarka bus nustatyta Vyriausybės nutarimu tvirtinamame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše. 

Numatyta, kad komisija, svarstydama prašymą, pati (o nebe pacientas) surinks dokumentus, įskaitant paciento medicinos dokumentų kopijas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei asmens sveikatos priežiūros specialistų paaiškinimus, kuriuose pateikta visa informacija apie pacientą, t. y., apie jo buvimą gydymo įstaigoje, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, reikalinga prašymui nagrinėti ir sprendimui priimti. Taip pat komisija kreipsis į sveikatos priežiūros specialistus, nurodytus sveikatos apsaugos ministro patvirtintame ekspertų sąraše, dėl išvadų, kurioms padaryti reikalingos specialios žinios, gavimo. 

Įsigaliojus naujai tvarkai, sutrumpės prašymo nagrinėjimo terminas. Komisija sprendimą dėl reikalaujamos žalos atlyginimo turės priimti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo komisijoje dienos. Dėl objektyvių priežasčių šis terminas galės būti pratęstas ne daugiau kaip dar vienam mėnesiui (šiuo metu – dar dviem mėnesiams). 

Komisijos sprendime nurodyto dydžio žalos atlyginimo suma iš Vyriausybės įgaliotos institucijos valdomos sąskaitos pacientui bus išmokama per 30 dienų po komisijos sprendimo priėmimo dienos.

Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Tad, tik gavęs komisijos sprendimą, pacientas turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo nagrinėjimo iš esmės.

- Rengiant įstatymo pakeitimus, analizuota įvairių užsienio šalių, t. y., Naujosios Zelandijos, Švedijos, Danijos, Suomijos, Norvegijos, Olandijos, Austrijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų, taikoma žalos pacientų sveikatai atlyginimo praktika. 

- Komisija atlygintinos žalos dydį nustatys vadovaudamasi Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais. Šiame apraše dydžiai bus nustatomi pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytus kriterijus, t. y., atsižvelgiant į žalos pobūdį ir kitas individualias su pacientu susijusias aplinkybes. 

- Žala bus atlyginama, jeigu komisija nustatys, kad žala yra padaryta ir kad ji padaryta teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei tai nėra neišvengiama žala. Kaip jau minėjome, prašyme, kurį turės pateikti pacientas, turi būti nurodyta žala, prašomos atlyginti žalos dydis ir aplinkybės, t. y., faktinis pagrindas, kuriuo remiantis prašoma žalą atlyginti. Visus įrodymus ir dokumentus dėl žalos padarymo fakto ir jos sąsajų su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis bei jos neišvengiamumo rinks pati komisija. 

- Komisija sprendimą atlyginti žalą priims nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės. Tai lems, jog nebeliks pacientų priešpriešos su gydymo įstaigomis bei medikais, nes žala bus atlyginama neapkaltinant medikų dėl, pavyzdžiui, sisteminių klaidų.

Taip pat sumažės gynybinės medicinos efektas, nes sveikatos priežiūros specialistai galės pasitikėti savo kompetencija – būdami tikri dėl galimos žalos atlyginimo iš Vyriausybės įgaliotos institucijos valdomos sąskaitos, neskirs perteklinių (nebūtinų, „dėl viso pikto“) tyrimų ir paslaugų. 

Iki šiol net už vieną grubią arba pasikartojusią paprastą klaidą medikams grėsė licencijos netekimas, o tai skatindavo slėpti klaidas ir trukdydavo analizuoti jų priežastis bei iš jų mokytis siekiant geresnės paslaugų kokybės. Įstatymo pakeitimais numatoma, kad licencija būtų panaikinama tik antrą kartą pasikartojus grubiai klaidai, o visais kitais atvejais (padarius tik vieną grubią klaidą arba dvi paprastas klaidas per vienus metus) licencija būtų tik laikinai sustabdoma ir prireikus medikai turėtų tobulinti savo kvalifikaciją (jei bus nustatyta, kad ji neatitinka nustatytų reikalavimų). 

Tokiu būdu nebus skubotai atimamos licencijos, sveikatos priežiūros specialistams suteikiama galimybė pasitobulinti ir toliau teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, o asmens sveikatos priežiūros įstaigoms – išsaugoti specialistus ir užtikrinti paslaugų kokybę bei prieinamumą. 

- Gydymo įstaigos nebeprivalės draustis civilinės atsakomybės draudimu. Įstaigos į Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamą sąskaitą, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti, mokės įmokas, kurių dydis skaičiuojamas nuo praėjusių kalendorinių metų asmens sveikatos priežiūros įstaigos metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Įstaigų sumokėtos įmokų sumos bus skiriamos pacientų žalai kompensuoti, kai iki šiol labai didelė įmokų dalis likdavo draudimo bendrovėms.