„Tikrai nėra taip, kad visos verslo įmonės kratytųsi neįgalių darbuotojų. Kai kurios netgi minėjo bandysiančios aiškintis, ar yra galimybių priimti jų daugiau. Vis dėlto bendra nuostata yra tokia, kad toks žmogus pagal savo sugebėjimus turėtų prilygti visiškai sveikam, kitaip mažai tikėtina, kad jis galėtų tikėtis darbo vietos“, – apklausos rezultatus komentuoja DNA vadovė Simona Kunigonytė.
Pusšimčiui didžiausių šalies darbdavių, kurių įmonėse dirba nuo 67 iki 3232 žmonių, buvo užduoti paprasti klausimai – ar per ateinančius šešis mėnesius ketinama priimti žmonių su negalia, ar mėginama jiems specialiai pritaikyti darbo aplinką. Iš 26 bendrovių, kurios sutiko dalyvauti apklausoje, lygiai pusė pareiškė tokių darbuotojų šiuo metu išvis neturinčios.
Iš likusių įmonių 33 procentai nežinojo, ar priims daugiau neįgaliųjų, dar 17 procentų atsakė neigiamai. Tačiau, tarsi veidrodyje, kiti 17 proc. verslo atstovų teigė planuojantys ieškoti darbuotojų su negalia, o dar 33 proc. neatmetė tokios galimybės.
S. Kunigonytė džiaugiasi, kad kai kurių verslo kompanijų komentarai teikia nemažai vilčių: vienos įmonės tvirtino be jokių deklaracijų ar įsipareigojimų ateityje nusiteikusios įdarbinti neįgaliuosius, kitos dar tiriančios, ką galėtų nuveikti šioje srityje.
„Prošvaisčių yra, tačiau bendras fonas yra niūrokas. Tie septyniolika procentų, kurie tikrai laukia negalią turinčių darbuotojų, yra, aišku, daugiau nei lašas jūroje, bet mažiau nei jūra vandenyne. Pirmiausia krinta į akis tai, kad stambieji darbdaviai, nors ir deklaruojantys socialiai atsakingo verslo idėjas, dažniausiai priima lengviausią negalią turinčius žmones. Kur kas sudėtingiau rasti vietą tiems, kurių nedarbingumo lygis viršija 30, o juolab 50 procentų“, – sako DNA atstovė.
Dėl šių priežasčių, kaip parodė apklausos duomenys, kai kurie darbuotojai išvis bando nuslėpti savo negalią, jei ji nėra sudėtinga. Ne vienoje įmonėje kyla klausimų, kaip neįgaliuosius integruoti į kolektyvą, kaip jiems prisitaikyti prie organizacijos kultūros. Tačiau vos trys iš apklaustų kompanijų pripažino turėjusios papildomų išlaidų priimant tokius darbuotojus.
Socialinių įmonių, kurios iki šiol įdarbindavo nemažą dalį neįgaliųjų, finansavimas bei ateitis lieka neaiški, todėl šie žmonės pamažu verčiami taikytis prie atviros darbo rinkos. Tik ar pastaroji pasirengusi sutikti šiuos mūsų visuomenės narius?
„Deja, kol kas taip neatrodo. Yra labai puikių iniciatyvų, tik jos pavienės, nes trūksta valstybinio požiūrio. Iki šiol pakankamai gerai veikiančios socialinių įmonių sistemos ateitis lieka visiškai neaiški. Kalbos apie tai, kad bent pusšimtį darbuotojų turinčiose viešojo sektoriaus bendrovėse ar institucijose bent 5 procentai darbo vietų turėtų atitekti neįgaliesiems, jau pritilo.
Verslininkams, kurie sudaro galimybes įsidarbinti žmonėms su negalia, tikrai galima padėkoti. Tik baugoka, kad tokių yra ir artimiausioje ateityje bus mažuma, jei valdžia pati neparodys atitinkamo pavyzdžio“, – sako S. Kunigonytė.
