Sistemą sudaro stacionarūs davikliai, tvirtinami patalpoje, bei nedideli – nuo 3 iki 5 cm aukščio įrenginiai (pavyzdžiui, pultelis), kuriuos patogu nešiotis su savimi.
Pastebėjus žmogaus būsenos sutrikimą, įtariant jo griuvimą, siunčiamas signalas jo priežiūra besirūpinantiems asmenims.
„Siekėme sukurti sistemą, kuri fiksuotų ligonio padėtį, kūno pozą, jo judėjimą patalpoje, – sakė vienas sistemos kūrėjų, Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto profesorius, Realaus laiko kompiuterių sistemų centro direktorius Egidijus Kazanavičius. – Jeigu žmogui kas nors negerai – jis pargriūva ar atsitinka kokia kita nelaimė, pultelis fiksuoja ligonio griūtį ir signalas automatiškai keliauja nurodytu adresatu.“
Toks pagalbos iškvietimo prietaisas leidžia nustatyti ne tik asmens buvimo vietą ir griuvimo faktą, bet turi ir pagalbos iškvietimo mygtuką, suteikiantį galimybę nusiųsti prižiūrinčiam personalui pranešimą apie kritinę situaciją arba atšaukti pagalbos prašymą, jeigu viskas gerai.
Sistemą galima diegti bet kokio tipo būstuose ar ligoninėse, nepriklausomai nuo patalpose esančių daiktų ar kitos įrangos.
„Interneto ryšys yra pageidautinas, tačiau nebūtinas: pagalbos kvietimai ir pranešimai apie kritines situacijas gali būti siunčiami ir GSM ryšiu“, – teigė profesorius E.Kazanavičius.
KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos mokslininkų sukurta sistema pirmiausia buvo orientuota į įrengimą gydymo įstaigose, tačiau dabar ji galėtų būti diegiama ir namuose.
„Sakoma, kad ligonis geriausiai sveiksta namuose, kur net ir sienos gydo, todėl visada norima ligonį kuo greičiau perkelti į namus, – teigė E.Kazanavičius. – Šiandien mūsų sistema suintegruota taip, kad iš namų pagalbos signalą galima tiesiai nusiųsti gydančiam gydytojui, prižiūrinčiai ar slaugančiai kompanijai.“
Įkrautas pultelis veikia apie tris savaites. Artėjant išsikrovimo ribai, ne tik mirksi lemputė, įspėjanti, kad jį reikia įkrauti, bet ir nurodytu adresu ateina papildoma žinutė.
Viena pagrindinių pultelį kuriant kilusių problemų – tikslus asmens griuvimo identifikavimas.
„Tarkime, jei žmogus gestikuliuoja ranka, ant kurios kaip apyrankė užsegtas pultelis, daugeliu atvejų bus fiksuojama, kad vyksta griuvimas. Dar vienas pavyzdys: žmogui lipant laiptais algoritmai nustato, kad kiekvienas žingsnis yra griuvimas. Daug dirbome, kad tokių nesusipratimų nebūtų“, – šypsojosi profesorius.
Vis dėlto netyčia suveikus sistemai ir pulteliui pradėjus siųsti signalą per klaidą pagalba atšaukiama tiesiog paspaudus mygtuką.
