Nuo rugsėjo 1 dienos rajonų greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikams teikiama nauja paslauga.
Tam, kad vienam greitosios automobiliui išvežus pacientą į mieste esantį priimamąjį rajono gyventojai neliktų be arti esančios greitosios pagalbos, išvažiavusį automobilį greitkelyje gali pasitikti kitas, atvykstantis iš miesto.
Tuomet pacientas perkeliamas ir į miesto ligoninę jau vyksta kitu automobiliu.
Šia situacija pasibaisėję Ukmergės rajono medikai sutiko išsamiau papasakoti portalui lrytas.lt apie sunkumus, su kuriais susiduria įsigaliojus tokiai naujovei.
Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė ir Ukmergės GMP medikė Jolanta Keburienė teigė, kad toks perkėlimas tik komplikuoja ligonio kelionę.
„Tokia nauja paslauga – mus pasitinka automobilis ir turime sutartoje vietoje perduoti pacientą. Pirmiausia, kam to reikia? Tie atstumai su dabartiniais automobiliais tikrai juokingi.
Iš Ukmergės į Santaros klinikas, pavyzdžiui, nuvykstame per 40 min. O dabar kai nuvažiuojame 20 min. kelio ir sustojame perkelti paciento į kitą automobilį, tai pats perdavimas juk irgi užtrunka.
Automobilis pasitikti siunčiamas iš Vilniaus, kolegos gali užstrigti spūstyje... Vienai brigadai kolegų yra tekę laukti net 15 min.
Pacientas būna prijungtas prie monitorius, viską reikia perkelti... Mūsų įrangos atskiros, daiktai – ne vienkartiniai. Jeigu pacientui yra viena ar kelios traumos, dar sunkiau.
Kartą įmobilizuoji žmogų, tada jį perkeliant turi susirinkti savo priemones, perimantis personalas deda įtvarus iš naujo... Tai gali pabloginti būklę, traumuoto žmogaus negalima net daug judinti.
O kai perkeliama insulto ištiktas žmogus, jis rizikuoja perkėlimo metu susirgti plaučių uždegimu. Juk pacientas – ne koks paketas, kurį galima perduoti. Kol rugsėjis, nelyja, nesninga, tai dar dar... Bet ir tai – kur pagarba pacientui, jo orumui? Ne karo metas, kad reiktų taip elgtis.
Galiausiai – saugumo klausimas. Greitkelyje sustoti, net ir sutartoje vietoje, manau, yra pavojinga tiek pacientui, tiek personalui. Iš veiksmą mačiusių žmonių jau girdėjome klausimų: „Kokias jūs ten egzekucijas atliekat vidury kelio?“
Nes tai nesuvokiama blaiviu protu. Tas perkėlimas – nesąmonė. Kas yra sutaupoma? Kokia prasmė?“ – klausė J.Keburienė.
Ministerija mato naudą
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėja Viktorija Buzytė portalui lrytas.lt teigė, kad toks sprendimas leidžia užtikrinti nepertraukiamą GMP teikimą rajonuose, kuriuose yra mažai brigadų.
„Visais atvejais siekiama, kad pacientui kaip įmanoma greičiau būtų suteikta jo sveikatos būklę atitinkanti pagalba. Paprastai tariant, kad jis gautų kokybišką gydymą ten, kur yra visa reikalinga įranga, kvalifikuoti specialistai.
Tad, pavyzdžiui, pacientas, patyręs insultą, neabejotinai turi būti pristatytas į insulto gydymo centrą, o ne į rajono ligoninę, kur tokio lygio pagalbos jis tiesiog negaus.
Sprendimus dėl konkrečiam pacientui reikalingo gydymo priima GMP brigados specialistai. Informaciją apie paciento būklę ir reikiamus tolesnius veiksmus jie privalo perduoti dispečerinei ir suderinti tolesnius paciento transportavimo veiksmus.
Kaip vyksta transportavimas, t. y., ar pacientas perduodamas sutartoje vietoje, ar išvykus GMP brigadai į tą teritoriją siunčiama kita pagalbą užtikrinti galinti brigada, ar priimamas dar kitoks sprendimas – GMP pajėgas valdančios įstaigos kompetencija.
Yra 5 pajėgas valdančios įstaigos (Kauno miesto GMP, Vilniaus miesto GMP, Panevėžio miesto GMP, Šiaulių ir Klaipėdos GMP), ir jos tarpusavyje derinasi detales dėl kiekvieno individualaus atvejo. Vienareikšmiškai, kiekvienu atveju svarbiausias išlieka pacientas ir jo saugumas.
Kalbant apie paciento perėmimo atvejus sutartose vietose, toks sprendimas leidžia užtikrinti nepertraukiamą GMP paslaugų teikimą rajonuose, kuriuose yra mažai GMP brigadų. Priešingu atveju, dideliu atstumu transportuojant pacientą, tame rajone nebūtų užtikrintas pagalbos teikimas kitiems ligoniams.
Žinoma, kaip ir minėjau anksčiau, kiekvienas atvejis yra individualus ir vertinama, ar toks sprendimas, t. y., perduoti pacientą sutartoje vietoje, nekelia pavojaus paciento būklei“, – patikino V.Buzytė.
