Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikos vadovės prof. Astros Vitkauskienės, naujai įdiegta robotizuota laboratorinė sistema Kauno klinikose užtikrina galimybes valdyti ir optimizuoti procesus nuo tyrimų užsakymo ir mėginių patekimo į laboratoriją iki tyrimo atsakymo pateikimo gydytojams.
„Sistemos įdiegimas ir centralizuotas mėginių valdymas leidžia pasiekti aukštesnį efektyvumą – tyrimų atlikimui sugaištama mažiau laiko, net ir esant dideliam mėginių kiekiui, tyrimų rezultatai gydytojams prieinami greičiau, todėl ligos diagnozė, gydymo paskyrimas atliekami greičiau. Kiti svarbūs sistemos įdiegimo privalumai – klaidų sumažinimas ir geresnis procesų atsekamumas. Net tada, kai apdorojama labai daug mėginių, automatizavimas leidžia užtikrinti, kad procesai vyktų sklandžiai, skubūs tyrimai būtų atliekami pirmumo tvarka, taupomi reagentai ir kitos priemonės, techniniam darbui reikia mažiau personalo, laikas, anksčiau skirtas techninių užduočių sprendimui, dabar skiriamas kur kas sudėtingesniems klinikiniams, kokybės vadybos, inovacijų plėtros klausimams spręsti.“, ̶ pasakoja LSMU Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikos vadovė prof. A.Vitkauskienė.
„Naujoji robotizuota laboratorinė sistema naudinga ir saugumo užtikrinimui – automatizuotas mėginių apdorojimas sumažina krauju plintančių infekcijų ir sužalojimų riziką laboratorijos personalui.“, ̶ naujosios laboratorijos privalumus vardina profesorė.
Kauno klinikose per metus atliekama beveik 3 mln. laboratorinių tyrimų, per dieną į laboratoriją patenka virš 1 200 mėgintuvėlių, tad procesų automatizavimas leidžia užtikrinti efektyviausias laboratorinės diagnostikos paslaugas Lietuvoje.
Pasak profesorės, ikityriminiame etape visi pacientų kraujo mėginiai yra sukoduojami ir pneumopaštu patenka į laboratoriją per 7 sekundes. Laboratorijoje mėginiai iš karto sudedami į robotinę sistemą, kur automatiškai, be specialisto pagalbos, surūšiuojami pagal atskiras tyrimų grupes ir nusiunčiami arba automatiniam centrifugavimui, arba tiesiogiai į tyrimų atlikimo analizatorius. Prieš tyrimą atskiras robotinės sistemos modulis nuo mėgintuvėlių nuima „kamštelius“, kas neturint robotinės sistemos buvo atliekama rankiniu būdu.
Ilgai laukta robotinė sistema netgi geba pati nusiųsti mėginį papildomai ištirti ir pargabenti jį į saugojimo vietą be laboratorijos personalo įsikišimo.
Pasak robotinę laboratorijos sistemą įdiegusios įmonės „Interlux“ In Vitro diagnostikos technologijų skyriaus vadovo Igno Kamantausko, naujoji robotinė sistema padidina laboratorijos našumą, sumažina galimų klaidų riziką ir leidžia personalui susitelkti į kitas tyrimą gerinančias užduotis.
„Tai pirmoji Lietuvoje atvira robotizuota laboratorijos sistema. Džiaugiamės ir kartu jaučiame didelę atsakomybę galėdami prisidėti prie LSMU Kauno klinikų siekio taikyti pažangiausias medicinos technologijas ir gerinti pacientams teikiamų paslaugų kokybę“, – sako I.Kamantauskas.
Mėgintuvėlius valdo roboto ranka
Pasak „Interlux“ laboratorinės diagnostikos specialistės Miglės Natkaitės, naujojoje robotinėje Kauno klinikų laboratorijoje atliekami diagnostikai ir pacientams gydyti ypač didelę reikšmę turintys biocheminiai, imunocheminiai ir hematologiniai tyrimai, todėl labai svarbu, kad nuo šiol laboratorijoje atliekamų tyrimų analitinis procesas bus ypač pažangus, tikslus ir preciziškas.
Mėginį tereikia įdėti į pirmąjį sistemos elementą – preanalizinę stotį, toliau viskuo pasirūpina pati sistema.
„Ligoninės informacinėje sistemoje užsakius tyrimą ir į robotinę sistemą įdėjus mėgintuvėlį su paciento kraujo mėginiu, jis automatiškai keliauja pagal sistemos duodamas instrukcijas, yra išanalizuojamas, pasiekia šaldytuvą, kuris taip pat yra išmanus, robotizuotas.
Automatinė sistema šaldytuve priskiria mėgintuvėliui lentynėlę bei vietą, jį ten padeda ir žino, kiek laiko mėginys turi būti saugomas.
Pasibaigus konkretaus mėginio saugojimo šaldytuve laikui sistema jį pasiunčia utilizuoti. Visus mėginio transportavimo į saugyklą žingsnius tiksliai, be menkiausios klaidos tikimybės atlieka pati robotinė sistema, su minimaliu laboratorijos specialistų įsitraukimu.“, – pasakoja M.Natkaitė.
Specializuota programinė įranga leidžia laboratorijos specialistams tiksliai nustatyti paciento mėginio tinkamumą atlikti tyrimą, dėl to išauga tyrimo rezultato tikslumas ir patikimumas. Programinė įranga taip pat leidžia minimalizuoti galimų rezultatų nuokrypių dėl įrenginių gedimo riziką.
„Robotizuotos sistemos konfigūracija įdiegta pasitelkiant net kelių pasaulyje žymių laboratorinės įrangos kūrėjų sinergiją ̶ su japonų „Tosoh“, amerikiečių „Beckman Coulter“ ir Lietuvoje gerai žinomos „Thermo Fisher Scientific“ naujausios kartos technologijomis ir specialistais Kauno Klinikų laboratorijoje įgyvendintas pasaulinio lygio moderniausioms laboratorijoms prilygstantis projektas“, ̶ pasakoja „Tosoh Europe N.V.“ Lietuvos atstovybės direktorius Tautvydas Vikšraitis.
Robotinė sistema žino viską apie mėginį
„Robotinė sistema ne tik atsimena, kada mėginį reikia išimti iš šaldytuvo ir utilizuoti. Jei praėjus kuriam laikui gydytojui prireikia tyrimą pakartoti arba iš to paties mėginio atlikti naują tyrimą, šią informaciją tereikia įvesti į ligoninės informacinę sistemą, sujungtą su laboratorijos robotine sistema. Gavusi naują tyrimo užsakymą sistema „suras“ reikiamą mėginį šaldytuve ir atliks naujus užsakytus tyrimus. Tai labai patogu, nes robotinė sistema konkretaus paciento mėginį vėl be jokio žmogaus įsikišimo išima iš šaldytuvo ir pasiunčia į analizatorių.
Atlikus reikiamus tyrimus, protingoji robotinė sistema „parveža“ mėgintuvėlį į jo saugojimo vietą šaldytuve ir „prisimena“, kiek laiko jis ten toliau turi būti laikomas“, – fantastinio filmo scenarijų primenantį laboratorijos veikimo mechanizmą aiškino „Interlux“ laboratorinės diagnostikos specialistė M.Natkaitė.
Taip sutrumpinamas vidutinis tyrimo atlikimo laikas ir pagerinama pacientui teikiamos paslaugos kokybė.
Svarbiausia – tikslūs, šiuolaikiškuose analizatoriuose gauti tyrimų atsakymai daug greičiau pasiekia ligoninės gydytojus ir leidžia skirti savalaikį, dažnai gyvybiškai svarbų gydymą.
