Sunku ne tik fiziškai
Vilniečiams buvo sunku ne tiktai fiziškai, bet ir psichologiškai, o kartais tekdavo suvaldyti sunkiai suvokiamą situaciją.
Pavyzdžiui, operuoti, kai nėra gerų radiologinių vaizdų ar tinkamai paruošto anesteziologo, sugebančio taip, kaip reikia, atlikti bendrąją nejautrą, kai nėra šiuolaikinės pooperacinės priežiūros, o tabletės nuo skausmo lieka neišdalintos, nes kantrūs vaikai stengiasi neaimanuoti.
Afrikos vaikams, turintiems įgimtą stuburo patologiją, operacija yra kaip bilietas į ateitį. Nepilnamečiai laukia operacijos kaip svarbaus įvykio, kuris gali pakeisti jų likimą.
Ne paslaptis, kad luoši vaikai jaučia didelę atskirtį. Luošumas yra neretai vertinamas kaip gėda šeimai ar visai giminei, todėl kai kurie afrikiečiai yra linkę atsikratyti savo neįgalių atžalų. Savaitė darbo Etiopijos sostinės Adis Abebos ligoninėje – Myungsungo krikščioniškajame medicinos centre pažėrė lietuviams įvairių netikėtumų.
Su JAV – petys į petį
Apie galimybę padėti Etiopijos vaikams medicinos mokslų daktaras G.Bernotavičius sužinojo iš prancūzų chirurgų, kurie lankėsi Lietuvoje. Gavęs jų rekomendaciją lietuvis nutarė išbandyti jėgas ir prisijungė prie iniciatyvos „Gydytojai be sienų“.
Tokia humanitarinė pagalba Etiopijoje pradėta teikti prieš devynerius metus, kasmet čia atvyksta gydytojai iš JAV. Šiemet prie amerikiečių chirurgo Theodore’o Belangerio vadovaujamos komandos iš „Texas Back Institute“ prisidėjo ir vilniečiai.
2019-ųjų birželio 24–29 dienomis Vaikų ortopedijos ir traumatologijos skyriaus vedėjas G.Bernotavičius su slaugytoju A.Maciulevičiumi nekart braukė prakaitą nuo kaktos.
Pasitaikydavo dienų, kai būdavo operuojamas ne vienas, o du pacientai. Netgi šeštadienį, kai buvo išvykimo iš Etiopijos sostinės diena, Lietuvos medikai kartu su JAV chirurgu dirbo petys į petį.
Amerikos gydytojai neslėpė, kad lietuvių pagalba buvo reikalinga. Jie galėjo pasitikėti mūsų šalies specialistais. Tiek amerikiečiai gydytojai, tiek ir lietuviai medikai, dirbdami Etiopijoje, aukojo savo atostogas.
Trūko informacijos apie pacientus
Operuoti tokioje šalyje kaip Etiopija yra didelis iššūkis, nes joje nėra tokios medicinos sistemos kaip Europoje ar JAV. Kadangi prieš kelionę lietuviai neturėjo galimybės susipažinti su savo pacientais, kurį laiką juos kamavo nežinia.
„Tai, kad trūksta informacijos apie pacientus, sunkina chirurgo darbą. Jei gydytojas iš anksto žino, kas yra pacientui, gali numatyti kelis operacijos scenarijus.
Nors Etiopijoje visi pacientai iš anksto buvo ištirti, informacijos labai trūko, su pacientu susipažinti pavykdavo tik vakare arba rytą prieš pat operaciją“, – pasakojo G.Bernotavičius.
Pacientus operacijoms, kurias atliko lietuviai, atrinko gydytojas Richas Hodesas, atvykęs iš Amerikos ir gyvenantis Etiopijoje daugiau nei dvidešimt metų. Jo kuruojama sritis – kardiologija ir stuburo deformacijų chirurgija.
Dirbdami Etiopijoje lietuviai turėjo galimybę ir tobulėti – Jungtinių Valstijų chirurgai su medicinos įrangos gamintojais stengėsi, kad Etiopijos ligoninė būtų aprūpinta šiuolaikinėmis priemonėmis. Titano sraigtai, implantai iš įvairių metalo lydinių, kurių skurstančios ligoninės neišgali įsigyti, afrikiečių vaikams buvo tiekiami kaip labdara.
Slaugytojas – nepakeičiamas
Kur kas sudėtingesnis klausimas buvo pooperacinė vaikų priežiūra. Dėl stuburo deformacijų atliekamos operacijos yra sudėtingos, jos neretai trunka 5–6 valandas. Taip pat gali pasitaikyti įvairių komplikacijų, kurios gali baigtis paralyžiumi ir negalia.
Atsivežti kolegą, su kuriuo patogu dirbti, – tokį patarimą vilniečiui davė JAV gydytojai. Slaugytojas turi žinoti, kaip dirba chirurgas, koks yra operacijos planas, o tokių įgūdžių Etiopijos ligoninės slaugytojams trūksta.
Slaugytojas operacinėje neretai būna nepakeičiamas žmogus, nes jis žino, kaip paruošti pacientą operacijai, kaip sterilizuoti instrumentus, ką ir kada paduoti chirurgui. Tai padeda išvengti streso ir taupyti laiką.
Neretai sudėtingos stuburo deformacijos pasmerkia vaikus negaliai. Ypač sudėtinga situacija tokių vaikų laukia skurstančioje Etiopijoje. Vienas JAV gydytojas pasakojo G.Bernotavičiui, kad ir šioje šalyje kartais įvyksta stebuklų.
Vaikai daug ištvermingesni
Vienas neįgalus etiopas dėl stuburo patologijos atsidūrė gatvėje, nes mirė jo tėvas, o motina atsivedė į namus kitą vyrą. Patėvis greitai išvarė neįgalų našlaitį elgetauti.
Sužinojęs apie amerikiečių gydytojų vizitą į Etiopijos sostinę paauglys pasiryžo juos susirasti. Tuo metu jis gyveno 700 kilometrų nuo ligoninės, kur operavo amerikiečiai chirurgai.
Jis įveikė šį atstumą, susirado amerikiečių komandą ir paprašė, kad jį operuotų.
Operacija pavyko, o chirurgas ir pacientas tapo gerais draugais. Kai amerikiečių chirurgas atvyksta į Etiopiją, buvęs pacientas vis užsuka į ligoninę jam padėkoti, kad pakeitė jo gyvenimą.
Dirbdamas Afrikoje lietuvis stebėjosi, kad čia vaikai kur kas labiau stengiasi. Patyrę daug vargo jie yra ištvermingesni, netgi jų skausmo slenkstis yra kitoks nei Lietuvos vaikų.
Stuburo pakitimai sukelia vaikams daug nepatogumų. Nors dėl kreivo stuburo nemirštama, gyvenimas gali tapti kančia, pavyzdžiui, iškyla įvairių psichologinių sunkumų, pasikeičia išvaizda, žmogus jaučiasi pasmerktas dėl fizinio defekto.
Jei įgimta stuburo deformacija yra labai didelė (80–90 laipsnių), pasikeičia ne tik žmogaus eisena, bet ir visa kūno mechanika, gali kamuoti skausmai dėl užspaustų vidaus organų, sutrikti kvėpavimas, nes pakinta krūtinės ląsta.
Mintyse ruošėsi antrai kelionei
Etiopija yra graži šalis turistams, tačiau tai – kontrastų kraštas. Kai vilniečių medikų automobilis sustodavo sankryžoje prie šviesoforo, prie jo pripuldavo išmaldos prašantys vaikai ir moterys su mažyliais.
Kai po savaitės darbo skrido lėktuvu iš Etiopijos į Lietuvą, chirurgas G.Bernotavičius jau žinojo, kad buvo Afrikoje pirmą, bet ne paskutinį kartą. Mintyse jis ruošėsi antrai kelionei, kuri numatyta kitų metų gegužę.
Jis džiaugėsi, kad galėjo dirbti kartu su Amerikos chirurgais, – jie lietuviu pasitikėjo ir įvertino kaip profesionalą.
G.Bernotavičius prisipažino, kad išvyka į Etiopiją padėjo atrasti savyje naujų savybių.
„Aš nesu toks chirurgas, kuris panikuotų operacinėje. Iškilus sunkumams privalai susitvardyti ir priimti tam tikrus sprendimus, džiaugiuosi, kad man pavyko“, – pasakojo vilnietis.
Nuo 2009-ųjų Vaikų ligoninėje dirbantis gydytojas ortopedas-traumatologas G.Bernotavičius jau atliko šimtus sudėtingų stuburo deformacijų, klubo sąnario patologijos (displazijų), galūnių deformacijų operacijų.
Jis tikino, kad tobulinti įgūdžius yra kasdienis darbas.
Kreivą stuburą lemia genetinės priežastys
Skoliozė – tai stuburo išlinkimas į šoną, kai slanksteliai pasisuka apie išilginę ašį.
Dažniausiai dėl to kenčia 5–15 metų vaikai. Kartais vienos pusės petys ir mentė būna aukščiau, o kitos – žemiau arba ties krūtine stuburas gali išlinkti į vieną pusę, o ties kaklu ir juosmeniu – į kitą.
Ligos priežasčių yra daug, pagrindinė jų – netaisyklingas augimas dėl genetinių veiksnių.
Jei stuburo deformacija siekia daugiau nei 45 laipsnius, sustojus kaulų augimui stuburas krypsta ir toliau. Tokiu atveju būtina atlikti operaciją, kuri koreguotų ir apsaugotų stuburą nuo dar didesnio išlinkimo ir sudėtingų komplikacijų.
