Žurnale „Cell Reports“ pasirodęs naujas tyrimas atskleidė, kad klaidingai vartojant antibiotikus gydantis gripą, liga gali tapti net tris kartus nuožmesnė.
Taip yra todėl, nes bakterijos, esančios mūsų žarnyne, pirmosios sureaguoja į užklumpantį gripo virusą ir jos naikina patogenus tol, kol imuninės ląstelės pasiruošia kovoti su svetimkūniais.
Tyrimo autorių teigimu, imuninei sistemai prireikia dviejų dienų, kad būtų galima surasti gripą ir pradėti gynybą baltaisiais kraujo kūneliais, siekiant sunaikinti ligą. Per šį laikotarpį virusas slepiasi ir dauginasi plaučių gleivinėje.
Bakterijos žarnyne įjungia antivirusinį geną ląstelėse, jungiančiose plaučius ir jos išskiria baltymą, kuris neleidžia gripo virusui daugintis per greitai.
Tai užtikrina, kad gripo virusai išliktų tinkamo dydžio, idant organizmo imuninės ląstelės nugalėtų, prisijungusios prie kovos po dviejų dienų.
Tyrėjai, iš Pranciškaus Cricko instituto Londone, pelėms skyrė antibiotikų kursą, prieš tai jas užkrėtę gripo virusu.
Po dviejų dienų šių pelių plaučiuose buvo penkis kartus daugiau virusų nei kitoje pelių grupėje, kurioms nebuvo duoti antibiotikai, dėl jų žarnyno bakterijų sveikatos skirtumų.
Todėl tik trečdalis pelių, gydytų antibiotikais, išgyveno gripą, palyginti su 80 procentų tų, kurios nepagydytos.
Kai mokslininkai atkūrė pelių, kurioms buvo paskirti antibiotikai, žarnyno bakterijas, jie nustatė, kad tai atstatė jų sugebėjimą sustabdyti viruso dauginimąsi plaučiuose per pirmąsias dvi infekcijos dienas ir padidino jų galimybes pasveikti po ligos.
„Antibiotikai gali sunaikinti atsparumą gripui“, – teigė tyrimo autorius A.Wackas, komentuodamas išvadas.
Parengta pagal iflscience.com
