Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, listeriozės atvejų skaičius pastaraisiais metais didėja. Nuo 2014 m. Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse kasmet užregistruojama daugiau nei po 2000 listeriozės atvejų. Dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresniems nei 65 metų asmenims. Mirštamumas nuo šios ligos apie 10 proc.
Listeriozę sukelia Listeria monocytogenes bakterijos. Daugeliui sveikų žmonių Listeria monocytogenes bakterijos nesukelia visiškai jokių simptomų, tačiau vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat žmonėms su nusilpusia imunine sistema gali išsivystyti sunkios ligos klinikinės formos – meningitas, meningoencefalitas, sunki kraujo infekcija ir kt., kurios yra dažniausia mirties priežastis.
Žmogus šios ligos neplatina, išskyrus užsikrėtimo atvejus, kuomet besilaukianti moteris užkrečia vaisių per placentą arba gimdymo metu. Nėščiosioms listeriozė gali pasireikšti ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ar gripo požymiais, tačiau gali būti persileidimo ar naujagimio listeriozės priežastimi.
Pagrindinis listerijų infekcijos šaltinis yra gyvūninis maistas, nepakankamai apdorotas karščiu, ypač šalto rūkymo ar vytinti mėsos gaminiai, nepasterizuotas, nevirintas pienas ir jų produktai, šalto rūkymo žuvis ir kt. Listerijomis maistas gali būti užterštas ir jį tvarkant. Užsikrėsti taip pat galima nuo žalių daržovių ir vandens. Į dirvožemį ir ant daržovių listerijos patenka tręšiant jas galvijų mėšlu.
L. monocytogenes bakterijos gali daugintis žemoje temperatūroje (šaldytuve) ir yra atsparios didelei druskos koncentracijai. L. monocytogenes bakterijas sunaikina maisto kaitinimas 30 minučių aukštesnėje nei 65,6 ºC temperatūroje arba pasterizavimas.
Siekiant išvengti susirgimo, riziką turintiems asmenims ULAC medikai rekomenduoja:
vartoti tik gerai karščiu apdorotą gyvūninį maistą: jautieną, kiaulieną, paukštieną ir kt.;
kruopščiai plauti žalias daržoves prieš vartojimą;
žalią mėsą laikyti atskirai nuo šiluma apdoroto ar vartojimui paruošto maisto, siekiant išvengti kryžminės maisto taršos;
kruopščiai plauti rankas, įrankius, paviršius po sąlyčio su žalia mėsa, daržovėmis;
vengti nepasterizuoto, nevirinto pieno ir iš jo pagamintų produktų;
ilgiau šaldytuve laikytą paruoštą maistą pakankamai gerai iškaitinti prieš vartojimą;
vengti bet kokio ilgesnį laiką šaldytuve laikyto gyvūninio maisto;
vengti šaltai rūkytų jūros produktų, šaltai rūkytų dešrų ar kitų panašių mėsos gaminių.
Kas yra listeriozė?
Listeriozė – gyvūnų ir žmonių užkrečiamoji liga, kurią sukelia Listeria monocytogenes bakterijos. Pastaraisiais metais ši infekcija pripažinta svarbia visuomenės sveikatos problema daugelyje pasaulio šalių. Infekcija labiausiai pavojinga nėščioms moterims, naujagimiams ir suaugusiems asmenis su imunodeficitu.
Patekusios į žmogaus organizmą bakterijos gali pakenkti daugelį organų, todėl ligos simptomai gali būti labai įvairūs. Liga gali pasireikšti karščiavimu, raumenų skausmais, angina, akių junginės uždegimo požymiais, limfmazgių uždegimu, kartais vėmimu ar viduriavimu. Jei pakenkiama nervų sistema, liga pasireiškia stipriais galvos skausmais, sprando sustingimu, pusiausvyros sutrikimu, net traukuliais. Nėščioms listeriozė gali pasireikšti ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ar gripo požymiais, tačiau dažniausiai gali būti persileidimo, naujagimio listeriozės ar vaisiaus mirties priežastimi.
Inkubacinis ligos periodas gali tęstis nuo 3 iki 70 dienų, dažniausiai apie 3 savaites. Užsikrėtusiems naujagimiams listeriozės požymiai pasireiškia po 3-5 dienų.
