Kaip praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Švedijos visuomenės sveikatos agentūros duomenimis, Švedijoje liepos pabaigoje registruota neįprastai didelis tuliaremijos atvejų skaičius – jų nustatyta 212, arba du su puse karto daugiau, nei pernai tuo pat metu.
Lietuvoje ši užkrečiamoji liga diagnozuojama retai. 2010–2018 metais čia užregistruoti 28 tuliaremijos atvejai.
Kaip nurodo ULAC, 2017-aisiais iš viso Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse registruota 413 tuliaremijos atvejų, iš jų daugiau nei pusė – Norvegijoje, Švedijoje ir Čekijoje.
Tuliaremija serga ir gyvūnai, ir žmonės, ją sukeliančios bakterijos paplitusios šiaurės pusrutulyje, ligos sukėlėjas parazituoja daugelio stuburinių laukinių (kiškių, voverių, ondatrų, bebrų, elnių, žiurkių) ir naminių (šunų, kačių, avių) gyvūnų organizmuose.
Liga Užsikrečiama per dirvožemį, pašarus, vandenį, tuliaremiją sukeliančias bakterijas gali platinti erkės ir uodai. Žmogus gali užsikrėsi nuo jų įkandimų, taip pat per odą, net jei ji nepažeista, ar gleivines, ypač akių, tiesioginio sąlyčio su užsikrėtusiais gyvūnais metu, lupant sergančio gyvulio kailį, tvarkant skerdeną, surenkant nugaišusius graužikus ir panašiai.
Inkubacinis ligos periodas trunka vidutiniškai 3–7 dienas, simptomai – karščiavimas, raumenų ir galvos skausmai, drebulys, silpnumas, blogas apetitas.
