Kretingos rajono ligoninė nuo gegužės pradžios neranda kardiologo – šiuo metu čia puse etato dirba atvažiuojanti medikė.
Dėl to kenčia rajono gyventojai – nesulaukdami gydytojo konsultacijos savo ligoninėje jie dėl širdies bėdų priversti kreiptis į Klaipėdos gydymo įstaigas, kuriose kardiologo priėmimo reikia laukti mėnesius.
Pasižadėjo dirbti 5 metus
Tokia situacija Kretingos ligoninėje susiklostė po to, kai iš darbo netikėtai išėjo 30-metė kardiologė Justina Portačenko, kuri šioje ligoninėje visu etatu buvo įsipareigojusi dirbti 5 metus.
Prieš stodama į rezidentūrą J.Portačenko 2014 metais pasinaudojo Kretingos rajono savivaldybės parama jaunųjų specialistų studijoms.
Būsimosios gydytojos rezidentūros studijoms iš rajono biudžeto buvo skirta beveik 16 tūkstančių eurų.
Su J.Portačenko buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią baigusi mokslus ji įsipareigojo visu etatu rajono savivaldybės ligoninėje dirbti ne mažiau kaip 5 metus.
Pagal šią sutartį, iki nustatyto termino pritrūkus net ir vienos dienos, J.Portačenko privalo savivaldybei sugrąžinti visą gautą finansinę paramą ir dėl sutarties nevykdymo sumokėti baudą – 30 proc. paramos sumos.
Išsigando suteiktų nuolaidų
Baigusi mokslus J.Portačenko Kretingos ligoninėje pradėjo dirbti nuo 2017 metų rugsėjo.
Praėjus metams savivaldybės administracijos direktorius sutartį sutiko pakeisti – gydytojai Kretingos ligoninėje buvo leista dirbti puse etato, bet ilgesnį laikotarpį.
Per tą laiką J.Portačenko kardiologe įsidarbino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto Palangos klinikoje.
Praėjus dar pusmečiui medikė savivaldybės paprašė nutraukti sutartį – ji norėjo išeiti iš darbo Kretingos ligoninėje ir sumokėti paramos dalį už likusius metus, kuriuos ji dar turėjo dirbti.
Tokiam prašymui pritaręs savivaldybės administracijos direktorius atleido J.Portačenko ir nuo mokėtinos baudos.
Tačiau netrukus naujai išrinktas Kretingos rajono meras Antanas Kalnius sulaukė dar vienos buvusios rezidentės – rajono ligoninėje dirbančios akušerės-ginekologės, kuri irgi panoro tokiomis pat sąlygomis nutraukti sutartį, – prašymo.
Pabūgusi, kad šitaip iš ligoninės išsibėgios visi jauni specialistai, savivaldybės taryba nutarė, kad J.Portačenko privalo laikytis pasirašytos sutarties sąlygų ir grąžinti visą gautą paramą – 15,7 tūkst. eurų ir sumokėti 4,7 tūkst. eurų baudą.
Nuvylė rastos darbo sąlygos
„Geriau jau būsiu įsipareigojusi bankui nei ligoninei“, – sakė šiuo metu jau vien tik Palangos klinikoje dirbanti J.Portačenko, kuri savivaldybei pinigus nusprendė grąžinti pasiėmusi banko paskolą.
Jaunoji kardiologė teigė, kad darbo vieta Kretingoje ją tenkino. Jos vyras kilęs iš Klaipėdos krašto ir atvykę į pajūrį jie rajone nuomojosi butą.
Tačiau darbo Kretingos ligoninėje ji nusprendė atsisakyti dėl prastų sąlygų.
„Aš dirbau lakstydama per tris kabinetus: viename konsultuodavau ligonius, kitame aukšte buvo kardiografas, o dar kitame – echoskopas. Nekaip jautiesi, kai žmogų reikia vedžioti iš rūsio į ketvirtąjį aukštą. Taip viena ligonio konsultacija užtrukdavo valandą“, – pasakojo gydytoja.
Jos netenkino ir medicinos įranga – kai kurie aparatai buvo pagaminti prieš keliolika metų.
„Norisi savo darbą atlikti kokybiškai ir tiksliai įvertinti tyrimą, tačiau kai to negali padaryti dėl darbo sąlygų, jauti apmaudą“, – kalbėjo J.Portačenko.
Gydytojos teigimu, įtakos jai apsispręsti turėjo ir Kretingos ligoninėje mokama alga – naujoje darbo vietoje ji gauna du kartus daugiau.
Rajonuose galimybės ribotos
Kretingos ligoninės vadovė Ilona Volskienė pripažino, kad kardiologė dirbo 13 metų senumo echoskopu. Ligoninė dar turi tris naujesnius ir šiuolaikiškus echoskopus, tačiau su jais dirba kiti specialistai.
„Echoskopai, rentgeno aparatai yra labai brangūs, todėl taip sparčiai atnaujinti įrangos savivaldybė neturi galimybės.
Rajono taryba šių metų biudžete numatė pinigų naujam echoskopui pirkti.
Jau išspręstas ir kardiologo darbo vietos klausimas – dabar šis specialistas ligonius konsultuoja tame pačiame kabinete, kur yra ir echoskopas. Tačiau J.Portačenko šių pokyčių nelaukė“, – teigė I.Volskienė.
Ligoninės vadovės teigimu, rajoninės gydymo įstaigos negali lygiuotis į tretinio lygio ligoninėse gydytojams mokamus atlyginimus. Vien konsultacijų įkainiai šiose ligoninėse yra skirtingi.
Tačiau, anot vyriausiosios gydytojos, jauniesiems specialistams Kretingos ligoninėje mokami normalūs atlyginimai.
Budėjimais prie algų prisidurdami gydytojai atskaičius mokesčius gauna nuo pusantro iki dviejų tūkstančių eurų.
Tiesa, kardiologei budėti nereikėjo, todėl jos atlyginimas siekė kiek daugiau nei 900 eurų.
Tarp medikų – įtariamasis
Išėjus J.Portačenko Kretingos ligoninėje liko dirbti du jaunieji specialistai, kurių rezidentūros studijas finansavo savivaldybė.
Kretingoje likti dirbti puse etato pageidauja ir akušerė-ginekologė, kuri Klaipėdos respublikinėje ligoninėje norėtų sparčiau kelti kvalifikaciją, nes ten atliekamos sudėtingesnės operacijos.
Trečiasis Kretingoje dirbantis buvęs rezidentas – skandalingai pagarsėjęs chirurgas Aivaras Miltenis, kuriam neseniai pareikšti įtarimai byloje dėl mįslingos iš „Klaipėdos“ viešbučio iškritusios manekenės Dovilės Didžiūnaitytės mirties.
„Kaip specialistas, jis yra kvalifikuotas, o pareikštų įtarimų žmogui atleisti man nepakanka. Darbo kodeksas to nenumato.
Jei A.Miltenis bus nuteistas ir negalės dirbti gydytojo darbo, taip pat privalės grąžinti gautą savivaldybės paramą studijoms ir sumokėti baudą, nes sutartis bus nutrūkusi dėl jo kaltės“, – aiškino I.Volskienė.
Siūlo skatinti papildomai
Pasak vyriausiosios gydytojos, jaunųjų gydytojų nepriviliojančios rajonų ligoninės iš bėdos dar gali verstis su konsultuoti samdomais specialistais.
Blogesnė padėtis yra rajono pirminės sveikatos priežiūros centre, kur trūksta šeimos gydytojų. Dauguma jų – pensinio amžiaus, ir artimiausiu metu neliks ir jų.
„Konsultuojantį ar operuojantį gydytoją ligoniai gali rasti Klaipėdoje, tačiau šeimos gydytojų, į kuriuos ligos ištikti žmonės kreipiasi pirmiausia, niekas nepakeis“, – teigė I.Volskienė.
Jos manymu, vien atlyginimu jauno specialisto į rajoną nepriviliosi.
„Jiems čia turi būti patogu ir įdomu gyventi. Tai gali priklausyti net ir nuo rajono kultūrinio gyvenimo, sudaromų sąlygų sportuoti.
Ko gero, rajonuose reikėtų grįžti prie tarnybinių butų sistemos, kad visiems jauniesiems specialistams – ne tik gydytojams, bet ir mokytojams, kultūros darbuotojams – būtų galima pasiūlyti gyvenamąją vietą.
Gal savivaldybė į rajoną atvykusius jaunuosius specialistus galėtų papildomai remti finansiškai, mokėti jiems savotišką stipendiją“, – svarstė ligoninės vadovė.
Paramos projektas vis labiau populiarėja
Lina Jaruševičienė, Sveikatos apsaugos viceministrė:
„Praktika ligoninei ar poliklinikai apmokėti medicinos studijas, kad vėliau specialistai keletą metų joje padirbėtų, įsibėgėja.
Prieš dešimt metų į ministeriją dėl studijų apmokėjimo kreipėsi vos viena gydymo įstaiga, o šiuo metu jau turime daugiau nei 30 galiojančių trišalių sutarčių, kurių pagrindu jaunieji specialistai įdarbinti 9 rajonų ligoninėse ir dviejose Vilniaus poliklinikose.
Pasitaiko atvejų, kai rezidentai nori nutraukti sutartis, tačiau tai įvyksta retai ir dėl objektyvių priežasčių. Pavyzdžiui, dėl šeiminių aplinkybių ar norint tobulinti profesinius įgūdžius aukštesnio lygio ligoninėje.
Tačiau sveikatos priežiūros įstaigos ministerijai neteikia informacijos apie nutrauktas sutartis.
Ministerija skatina savivaldybes prisidėti ne tik prie jaunųjų medikų pritraukimo, bet ir prie jų išsaugojimo sutelkiant visus kitus svertus: būsto, darbo šeimos nariams suteikimo, vaikų ugdymo galimybes.
Tai skatintų specialistus likti dirbti gydymo įstaigose ilgiau, o jau parengtus sveikatos priežiūros specialistus – vykti dirbti į rajonines gydymo įstaigas.“
Gydytojų trūksta daugelyje šalies ligoninių
Įvairių sričių gydytojų trūksta beveik visoms šalies ligoninėms. Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapis mirga darbo pasiūlymais įvairių Lietuvos regionų gydymo įstaigose.
Pavyzdžiui, Gargždų ligoninė šiuo metu ieško neurologo, dermatologo, vidaus ligų gydytojo.
Šilutės ligoninė turi visų sričių specialistų, tačiau jų trūksta, nes daugėja ligonių, kuriems gydyti turimų medikų nebeužtenka.
„Labiausiai trūksta papildomo neurologo ir kardiologo. Tačiau kad ir šiandien į darbą priimtume ir dermatovenerologą, reabilitologą, vidaus ligų gydytoją, kurie galėtų pakeisti išeiti susiruošusius mūsų pensinio amžiaus veteranus“, – pasakojo ligoninės vadovas Darius Steponkus.
Utenos ligoninė ieško net 13 įvairių sričių medicinos specialistų.
Šios ligoninės direktorius Dalius Drunga teigė, kad tai nereiškia, kad šiuo metu jų nėra: „Mūsų ligoninė pastatyta prieš 46 metus ir į naują gydymo įstaigą viena banga atėjusių dirbti gydytojų amžiaus skirtumas – vos 5 metai. Pastaruoju metu gydytojų kolektyvas kasmet atsinaujindavo 2–3 specialistais, tačiau artimiausiu metu mus palieka ligoninės branduolį sudarę senieji gydytojai ir juos reikia pakeisti.“
Kalbinti ligoninių vadovai teigė, kad rezidentų studijų apmokėjimas ir jų pririšimas keleriems metams nėra išeitis.
Priverstinai atidirbti privalantys jaunieji specialistai neretai tai daro sukandę dantis ir žvalgydamiesi naujų darbo pasiūlymų didesnėse ligoninėse.
Kiti, ištvėrę metus, kitus, ryžtasi grąžinti savivaldybių ar pačių ligoninių sumokėtą įmoką už studijas ir kelia sparnus kitur.
Utenos ligoninės direktoriaus D.Drungos nuomone, provincijos ligoninės visuomet stokos jaunųjų specialistų, nes medikų mokslas trunka per ilgai: „Kartu su rezidentūra būsimasis gydytojas Vilniuje arba Kaune mokosi nuo 9 iki 11 metų. Per tą laiką jis šiuose miestuose apsigyvena, sukuria šeimą, augina vaikus, kurie jau turi savo draugų ratą. Ar daug atsiras norinčių visa tai išrauti ir keltis į kitą miestą, iš esmės keisti gyvenimo būdą?“
Anot jo, situaciją pakeistų tokia reforma: visas gydytojo mokslas už paskolas apmokamas valstybės, jei studentas, baigęs studijas, tam tikrą laiką pagal specialybę dirba Lietuvoje.
Tuomet jaunųjų gydytojų užtektų ne tik pagrindinėms šalies ligoninėms, bet ir gydymo įstaigoms rajonuose.
Tačiau yra ir gerų rezidentų išlaikymo pavyzdžių.
Štai po studijų pagal įsipareigojimą Šilutėje dirbti pradėjęs ir dabar šiai gydymo įstaigai vadovaujantis D.Steponkus teigė, kad tokia rezidentų pritraukimo programa šioje ligoninėje taikoma jau 26 metai: „Mes jauniesiems gydytojams siūlome papildomą lengvatą, kuri yra labai svarbi. Ligoninė apmoka jų kelionės išlaidas iš namų kitame mieste arba iki 200 eurų kompensuoja būsto nuomą Šilutėje. Sutartus 5 metus išdirbę gydytojai jau būna čia įleidę šaknis ir dažniausiai lieka pas mus dirbti toliau.“
