Gyvybės keliu buvo pavadintas ligoninės koridorius, kuriuo iš vienos operacinės į kitą buvo nešamas gyvas inkstas.
Jis atiteko Lietuvoje įsikūrusiam ukrainiečių aktoriui Igoriui. Sunkia autoimunine liga sergančiam 23-ejų metų vyrui inkstą dovanojo Ukrainoje gyvenanti jo motina.
Prieš operaciją daug bendravusi su Panevėžio lėlių vežimo teatre dirbančiu Igoriu Vilniaus universiteto Santaros klinikų gydytoja nefrologė Diana Sukackienė pasakojo, kad dėl autoimuninės ligos jaunam ukrainiečiui buvo būtina peritoninė dializė, kurią jis namuose atlikdavo pats.
Kadangi ši gydymo procedūra gerokai apkartino aktoriaus gyvenimą, jam buvo pasiūlyta persodinti inkstą. Ukrainietis aktorius yra gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tad ši operacija jam nieko nekainavo.
Tačiau Ukrainoje gyvenanti jo motina galėjo atvykti į Lietuvą ir išsitirti, ar jos inkstas yra tinkamas sūnui, tik tada, kai būsimai Igorio operacijai buvo paaukota lėšų.
Prie šios labdaros akcijos daug prisidėjo Panevėžio lėlių vežimo teatras, socialiniuose tinkluose paskelbęs banko sąskaitos numerį.
Svetimo skausmo nebūna
Savo kolegos likimui neabejingi panevėžiečiai šį pavasarį rašė, kad Panevėžio lėlių vežimo teatro aktoriui I.Ignatenko būtina skubi inksto persodinimo operacija.
Kijevo kino ir teatro universitetą Ukrainoje baigęs jaunas vyras dvejus metus dirba aktoriumi Lėlių vežimo teatre.
Jau ir anksčiau daug problemų kėlusi Igorio sveikatos problema dar labiau paaštrėjo – inkstai nustojo funkcionuoti. Dializė tik laikinai atitolino problemos sprendimą, todėl medikai nutarė – būtina inksto persodinimo operacija.
Laukti donorinio inksto nebuvo kada – Igoris net du kartus per mėnesį atsidūrė reanimacijoje. Paaukoti inkstą sutiko aktoriaus motina Jelena Ignatenko. Atlikti tyrimai Vilniuje patvirtino motinos inksto tinkamumą.
Kadangi J.Ignatenko – Ukrainos pilietė, visos medicinos paslaugos – tyrimai, operacija, pooperacinė reabilitacija – mokama. Tam buvo reikalinga surinkti 5000 eurų.
Dovanotas inkstas prikelia antram gyvenimui
Šiandien Igoriui atlikta operacija – 300-asis kartas, kai Lietuvoje persodintas inkstas, paimtas iš gyvo donoro. Organo paėmimo komandai vadovavo Urologijos skyriaus vedėjas Albertas Čekauskas, o inksto transplantacijos operacijai – Urologijos centro vadovas docentas Arūnas Želvys.
Šalyje kasmet inkstai nustoja veikti maždaug 300 žmonių.
„Optimalus tokių pacientų gydymas yra inksto transplantacija – t. y. sveiko donorinio inksto persodinimas. Jeigu transplantacijos atlikti negalime dėl medicininių priežasčių ar todėl, kad trūksta donorinių organų, atliekamos dializės procedūros, kurių metu valomas kraujas, kad žmogus nemirtų“, – pasakojo Santaros klinikų Neurologijos centro vadovas profesorius Marius Miglinas.
Mažiau traumuojamas pacientas
Gyvo donoro inksto transplantacija turi daug privalumų. Tai trumpesnis organo laukimo laikas, nes inkstai gali būti ištiriami dar prieš transplantaciją.
Gyvo donoro inkstas veikia ilgesnį laiką nei paimtas iš mirusiojo.
Nuo 2017 metų inksto paėmimo operacija Santaros klinikose atliekama makroskopiniu būdu.
„Šiuo metu jau atlikta 11 tokių operacijų. Po jų donorams skauda mažiau, iš ligoninės jie išrašomi vidutiniškai apie trečią parą po operacijos ir greičiau gali sugrįžti prie įprastinės veiklos“, – teigė Urologijos skyriaus vedėjas Albertas Čekauskas.
Inksto paėmimo ir transplantacijos operacijos vyksta vienu metu skirtingose operacinėse. Inkstas be kraujotakos po inksto paėmimo operacijos išbūna apie vieną valandą.
Persodinant mirusio donoro inkstą operacijos laukiama apie 15 valandų. Dėl šios priežasties po operacijos inkstas dažniausiai pradeda veikti iškart ir analizių prireikia rečiau nei mirusio donoro inksto transplantacijos atvejais.
Lietuva vėlavo apie du dešimtmečius
Gyvo donoro inksto transplantacijos Lietuvoje atliekamos nuo 1974 metų balandžio 25 dienos. Ją atliko transplantacijos pradininkas gydytojas Vytautas Antanas Kleiza.
Pasaulyje pirmoji sėkminga inkstų transplantacija iš gyvo donoro buvo atlikta 1954 metais. Donoras ir recipientas buvo 23 metų identiški dvyniai, kurių vienam grėsė mirtis nuo greitai progresuojančio konglomerato.
Operacija buvo atlikta „Peter Bent Brigham“ ligoninėje Bostone (JAV). Tai pirmoji mūsų rašytinėje istorijoje sėkminga organo transplantacija – transplantuotas organas veikė ilgiau nei šešis mėnesius.
„Tarptautinio organų donavimo ir transplantacijos registro duomenimis Lietuvoje atliekamos 3,9 gyvo donoro transplantacijos 1 mln/ gyventojų per metus, kuomet kitose šalyse šis skaičius perkopia 10 transplantacijų/1 mln gyv. Pavyzdžiui, Turkijoje – 52, Švedijoje – 15, Danijoje – 13,4, Vokietijoje – 8,2, Ispanijoje – 6,9. Olandijoje, turinčioje 16,7 mln. gyventojų, transplantacijos iš gyvų inkstų donorų net viršija mirusių donorų inkstų persodinimo operacijų skaičių.
Šioje šalyje gyvaisiais inkstų donorais gali būti ne tik giminaičiai, sutuoktiniai, bet ir draugai, taip pat žmonės, norintys savo inkstą paaukoti anonimiškai“, – pasakojo Santaros klinikų Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovė Eglė Ašakienė.
Aukoti inkstą gali ir giminaičiai
Lietuvoje organų donorystę įteisina žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymas.
Jis nurodo, kad inkstas transplantuojamas tik donoro sutuoktiniui ar giminystės ryšiu su donoru susijusiam recipientui (inksto donoru gali būti seneliai, tėvai, broliai, seserys, dėdės, tetos, pusbroliai, pusseserės).
Įvaikinimo atveju įtėviai gali dovanoti inkstą savo įsūniu ar įdukrai, nes santykiai tarp įvaikių ir jų palikuonių ir įtėvių bei jų giminaičių yra prilyginami giminystei.
