Pagal gyvenamąją vietą penkios nėščiosios buvo iš Vilniaus apskrities, 3 – Kauno, 2 – Šiaulių, po vieną – Klaipėdos, Utenos ir Marijampolės apskričių. Pagal infekcijos šaltinį nustatyta, kad 38,5 proc. (5) užsikrėtusiųjų tariamas infekcijos šaltinis buvo sutuoktinis/sugyventinis arba nuolatinis lytinis partneris, 15,4 proc. (2) nurodė pažįstamą asmenį, tačiau didžioji dalis – 46,2 proc. (6) – nežinojo, nuo ko galėjo užsikrėsti.
ULAC medikai primena, kad Lietuvoje nemokamai nėščiosios tiriamos dėl trijų infekcijų: sifilio, ŽIV ir hepatito B. ULAC duomenimis, pernai atlikta virš 40 tūkst. tyrimų nėščiosioms dėl sifilio, užpernai – virš 45 tūkst.
Pasak ULAC direktoriaus profesoriaus S.Čaplinsko, pagal nėščiųjų priežiūros tvarką pirmąjį tyrimą dėl sifilio ir ŽIV infekcijos rekomenduojama atlikti pirmąjį nėštumo trimestrą, antrąjį – trečiąjį. Nustačius sifilio diagnozę nėščiajai skiriamas gydymas praktiškai eliminuoja įgimto sifilio riziką.
„Sifilis nėštumo metu gali sukelti komplikacijų: savaiminį persileidimą, perinatalinę žūtį, priešlaikinį gimdymą arba gali gimti naujagimis, sergantis įgimtu sifiliu.
Nėščiosios, sergančios negydytu ankstyvuoju sifiliu, apie 70–100 proc. pagimdo užkrėstą vaiką“, – pažymėjo prof. S.Čaplinskas. Pasak jo, nėščiųjų ištyrimas dėl sifilio ir ŽIV infekcijos ženkliai prisideda prie Pasaulio sveikatos organizacijos sifilio ir ŽIV perdavimo iš motinos vaikui eliminavimo strategijos tikslų.
ULAC duomenimis, per pastaruosius penkerius (2014–2018) metus sifilis diagnozuotas 70 antenatalinėje priežiūroje besilankančių nėščiųjų. Per tą patį laikotarpį užregistruoti penki vaikų įgimto sifilio atvejai.
Sifilis – lytiškai plintanti infekcija (LPI), kurią sukelia blyškioji treponema (Treponema pallidum), į organizmą patenkanti per gleivines (lyties organų, burnos, tiesiosios žarnos) ar odos smulkius pažeidimus (įtrūkimus) lytinių santykių (vagininių, oralinių, analinių) metu, kai infekuoto asmens odos paviršiuje ar gleivinėje yra bėrimų.
