Tokios iniciatyvos ėmėsi žinoma Vilniaus universiteto profesorė Vilija Targamadzė su būriu savanorių. Moteris sako, kad nebėra kada laukti ir žiūrėti į alsptančius vaikus ir kenčiančius ligonius.
Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje – grupiniai kineziterapijos užsiėmimai. Penktą mėnesį Panevėžio slaugos ligoninėje leidžiančiai Teresei šie užsiėmimai – tikra atgaiva ir galimybė ištrūkti iš palatos, ypač per karščius.
„16 kvadratinių metrų palatoje gulime keturios. Gulėti 24 valandas per parą penkis mėnesius – tai šį tą reiškia. Galima įsivaizduot, kaip išgyvenom karščius. Leipom, vieną gražią naktį man net pritrūko deguonies“, – pasakojo Teresė.
Slaugos ligoninės kineziterapeutas sako, kad karščius senyvo amžiaus žmonės ištveria sunkiau. Nors ligoninėje veikia vėdinimo sistema, ji sunkiai gelbsti, kai lauke gerokai virš 30 laipsnių.
„Sveikatai pavojinga tokiam karštyje, ypač tokiems, kaip mūsų pacientai. Stengiamės trumpinti mankštas, prižiūrime, kad pacientai vartotų kuo daugiau skysčių“, – pasakojo kineziterapeutas Paulius Laguninas.
Siekia atkreipti valdžios dėmesį
Neseniai bendrose ligoninės patalpose pūstelėjo vėjeliai.
Juos dovanojo eiliniai gyventojai sureagavę į profesorės Vilijos Targamadzės kvietimą padėti per karčius ligoninėse, mokyklose ir darželiuose kenčiantiems vaikams, ligoniams ir senukams.
„Klimatas keičiasi, tai reikia pripažinti ir tam iš anksto rengtis. O atsakingi valstybės asmenys tam nebuvo pasirengę, tai pradėjau galvoti, ką galima padaryti“, – apie kilusią idėją pasakojo Vilniaus universiteto profesorė Vilija Targamadzė.
Į profesorės kvietimą sureagavo dešimtys žmonių. Vieni tiesiog dovanojo ventiliatorius, kiti padėjo juos išvežioti po įstaigas.
„Tai nebėra vienos įstaigos problema, vieno darželio ar direktoriaus problema ir juo labiau – nei tėvų, nei slaugos ligoninės pacientų problema. Tai yra centralizuota valstybės problema ir ne vienos valstybės“, – kalbėjo iniciatyvos įgyvendintojas Romualdas Juzukonis.
„Aš tikrai lenkiu galvą prieš žmones, kurie, būdami Vilniuje, toli nuo mūsų, gyvendami kitokį būdą, vis dėl to nepamiršta tų žmonių, kuriems labai reikalinga mūsų pagalba“, – įvertino Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė.
Idėjos autoriai sako puikiai suprantantys, kad žmonių dovanoti ventiliatoriai problemos neišspręs, bet bent jau atkreips valdžios dėmesį.
Dovanoja vaikams
Žmonių dovanotais ventiliatoriais džiaugiasi kelios dešimtys įstaigų. Tarp jų – ir darželis „Pasaka“.
Įstaigos direktorė džiaugiasi dovana, bet vienas ar keli ventiliatoriai grupėje tvyrant daugiau nei 30 laipsnių karščiui gelbsti menkai. O apie efektyvią kondicionavimo sistemą įstaigos vadovė sako galinti tik pasvajoti.
„Vienai grupei vėdinimo sistema kainuoja 1700 eurų. Ir tai tik vienai patalpai, vaikai miega kitoje patalpoje, tai dar tiek pat reikėtų – tai nei darželio, nei savivaldybės kišenei“, – sakė lopšelio darželio „Pasaka“ direktorė Alma Simonavičienė.
Seks kitų šalių pavyzdžiu?
Sveikatos apsaugos ministras pripažįsta - vien tik kondicionieriais problemos nepavyks išspręsti.
„Teks galvoti ir apie ugdymo proceso trukmę ir laiką. Šalyse, kurios seniai gyvena karštyje, galvojama ką daryti, net kokiu laiku dirbti ar nedirbti. Tam tikru dienos metu išvis nedirbama, nes per karšta. Jeigu aip ir toliau bus Lietuvoje, teks ir mums galvoti apie darbo laiką ir apie tai, kada saugu ir nesaugu būti“, – kalbėjo ministras A.Veryga.
O kol valdžia galvoja, savanoriai ir toliau kviečia žmones dovanoti per karščius kenčiantiems vaikams ar senoliams ventiliatorius. Pasak savanorių, jų reikia ne tik įstaigoms, bet ir vienišiems seneliams.
