Vis dėlto mokslininkai vis dar nėra tikri, kokia interneto nauda ir žala žmogaus smegenims. Tyrėjai iš penkių universitetų turi atsakymą.
Teorija sako, kad neuroplastiškumas (kitaip – smegenų gebėjimas keistis laikui bėgant), reiškia, jog interneto patirtys ir pamokos gali turėti daug įtakos žmogui.
Itin svarbu suvokti, kaip internetas veikia jaunų žmonių smegenis, nes jos vis dar vystosi.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikams, kuriems mažiau nei penkeri, prie ekranų per dieną praleisti ne daugiau nei valandą.
Naujausioje apžvalgoje buvo nagrinėjamos trys sritys: dėmesio ir koncentracijos gebėjimai, atminties procesai ir gebėjimas užmegzti socialinius ryšius.
Išnagrinėjusi daugelį ankstesnių tyrimų išvadų, tarptautinė mokslininkų komanda galėjo spręsti, ar internetas naudingas ar žalingas atsižvelgiant į kiekvieną veiksnį atskirai.
Šiame tyrime dalyvavo mokslininkai iš Harvardo universiteto Bostone, Australijos Vakarų Sidnėjaus universiteto, Jungtinės Karalystės Karaliaus koledžo Londone, Oksfordo ir Mančesterio universitetų. Jų išvados pasirodė žurnale „Pasaulio psichiatrija“.
Daugiaveika (angl. multitasking) ir atminties pasikeitimai
Tyrėjai pirmiausia atkreipė dėmesį į internetinėje erdvėje paplitusią daugiaveiką. Tyrimas parodė, kad daugelio dalykų darymas internetinėje erdvėje nereiškia, jog asmuo sugebės tai atlikti dirbant ne prie kompiuterio.
„Beribis internetinių pranešimų srautas skatina mus nuolat perkelti dėmesį nuo vieno dalyko prie kito, o tai savo ruožtu gali sumažinti mūsų gebėjimą išlaikyti koncentraciją vienai užduočiai“, – aiškino Vakarų Sidnėjaus universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas Josephas Firthas.
Vis dėlto reikia daugiau tyrimų, kad būtų galima išsiaiškinti, koks tiesioginis ir ilgalaikis tokio pobūdžio elgesio poveikis jaunam žmogui.
Komanda taip pat tyrė atmintį. Nors ankstesnės kartos turėjo faktus atsiminti, šiuolaikiniai žmonės gali juos rasti internete. Mokslininkai teigia, kad tai smegenims gali turėti naudos – galima dėmesį sutelkti į kitas, ambicingesnes užduotis.
Vertėtų atidžiau pažvelgti į interneto įtaką mūsų erdvinei atminčiai, ypač dabar, kai beveik visi žmonės naudoja navigaciją.
Socialinė nauda ar žala?
Socialinių ryšių užmezgimas buvo paskutinis veiksnys, kurį bandymo autoriai tyrė. Mokslininkai atrado, kad bendravimas internetu labai panašus į vykstantį realybėje.
Internetinės draugystės naudingos vyresniems žmonėms, kurie kenčia dėl atskirties. Kita vertus, jauni žmonės jautresni galimoms bendravimo internetu pasekmėms, tokioms kaip atstūmimas.
Tyrimas neparodė, kad esama priežastinio ryšio tarp interneto naudojimo ir psichinės sveikatos.
Tačiau bandymo autoriai pažymėjo, kad socialiniai tinklai jaunus žmones, kenčiančius dėl psichinės sveikatos sutrikimų, veikia tarsi terapija.
Apskritai ateities eksperimentai turėtų būti nukreipti į jaunus žmones, nes aišku, kad vyresniems žmonėms interneto galimybės teikia nemažai naudos. Tačiau negalėtume taip pat teigti kalbėdami apie jaunus asmenis.
Apie naudą ir riziką
„Šio dokumento išvadose pabrėžiama, kad turime sužinoti daugiau apie skaitmeninio pasaulio poveikį psichikos ir smegenų sveikatai“, – sakė dr. Johnas Torousas.
NICM sveikatos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotojas profesorius Jeromas Sarris atkreipia dėmesį: „Daugybė smegenų stimulų internete, o taip pat negebėjimas susitelkti į vieną dalyką, su kuriuo dažnai susiduriama, kelia susirūpinimą“.
Kadangi naudojimasis internetu turi tiek pat blogų pusių, kiek ir gerų, tyrėjai rekomenduoja keletą būdų, kaip apriboti interneto naudojimą.
Profesorius J.Sarris pataria sąmoningai užsiimti viena veikla ir, pavyzdžiui, dirbant biure, daugiau pabendrauti su kolegomis.
Tėvams dr. J.Firthas pataria apriboti vaikų prieinamumą prie interneto ir kompiuterio įvairiomis, tam sukurtomis programomis.
Parengta pagal medicalnewstoday.com
